Įtarė genetinę ligą
Nors dukra gimė su įgimtu sunkiu defektu, Toma prisimena šoko nepatyrusi – jau nuo nėštumo pradžios žinojo, kad kažkas su jos vaisiumi yra negerai. Tačiau kas konkrečiai ne taip, niekas negalėjo pasakyti.
„Atlikusi echoskopijos tyrimą ginekologė pastebėjo, kad vaisiaus pilvukas yra papūstas. Gydytoja iškart patarė važiuoti į sostinę tirtis dėl genetinių ligų, įspėjo jokiu būdu pačiai neieškoti ir neskaityti informacijos internete“, – pasakojo moteris.
Toliau šeima visą nėštumo laiką nuolat lankėsi pas genetikę, atliko visus įmanomus tyrimus, tačiau jie buvo geri. „Bandė įtarti ir Dauno sindromą. Galiausiai genetikė pasakė padariusi viską, ką galėjusi, tačiau nieko nerado“, – prisimena jau cerebriniu paralyžiumi sergančią vyresnę dukrą auginanti moteris.
Priglaudė tik trečią dieną
Gimdyti Toma būtinai turėjo arba Kaune, arba Vilniuje, kur medikai būtų galėję naujagimei iškart suteikti reikiamą pagalbą. Klaipėdietė nerimavo, ar pavyks tiksliai „pataikyti“ gimdymo dieną, bet viskas susiklostė gerai – atvykusi į Kauno klinikas moteris pagimdė antrąją dieną.
Beveik paskutinę vasaros naktį gimusią mergytę mama spėjo pamatyti tik akies krašteliu – ją iškart išsinešė gydytojų komanda. Iš ryto naujagimės laukė trijų valandų operacija.
„Po operacijos gydytojas sakė, kad dukrytei labai sunkus apsigimimas – dalis žarnos neišsivysčiusi, tad teko suformuoti stomą. Mergaitę ant rankų paimti galėjau tik trečią dieną. Reanimacijoje išbuvome dešimt parų, Saulė „atlaikė“ du sepsius“, – prisiminė moteris.
Vėliau mergaitė buvo perkelta į skyrių. Toliau laukta, kol pati pradės tuštintis. Tai po truputį įvyko tik kai jai suėjo mėnuo. Normaliai tuštintis mažylė pradėjo būdama pusantro mėnesio amžiaus
„Tada dukrą vėl skubiai operavo, uždarė stomą ir po pusantros savaitės mus laimingus švytinčius išleido namo. Esame labai dėkingi visiems gydytojams už jų profesionalumą, atidumą bei nuoširdų rūpinimąsi. Aukso raidėmis rašome dukrą operavusio profesoriaus vardą“, – už vaikui suteiktą šansą gyventi gražių žodžių negailėjo Toma.
Interviu
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos vadovas prof. Vidmantas Barauskas:
- Kuo išsiskyrė išgelbėtos mažosios pacientės įgimta žarnyno patologija?
- Įgimta žarnos patologija (atrezija) – sudėtinga anomalija. Tokie kūdikiai neretai gimsta iki galo neišnešioti. Dažniausiai šios patologijos diagnozuojamos dar antenataliniu periodu – echoskopuojant vaisių matoma išsiplėtusi žarna. Tačiau kuri dalis pažeista, sužinoma tik operacijos metu. Ką tik gimusios pacientės pilvukas buvo išsipūtęs dėl visiško žarnyno nepraeinamumo – abu žarnos galai buvo akli.
Operacijos metu rasta plonosios žarnos atrezija. Iškart suformuoti pirminės jungties nebuvo galima, nes viršutinė žarnos dalis buvo labai išsipūtusi, o kita dalis – visiškai subliuškusi. Todėl operacijos metu vienas žarnos galas pro šoną buvo išvestas į išorę, o kitas – apatinis galas įsiūtas į šoną – sudaryta vadinamoji T formos jungtis. Tuomet išmatos skiriasi pro šoną – per suformuotą stomą, tačiau dalis suteka ir į apatinį žarnos galą tam, kad po truputį plonasis ir storasis žarnynas pradėtų normaliai funkcionuoti.
- Kiek ilgai pacientui tenka gyventi su stoma?
- Rezultatų po operacijos laukti prireikia kantrybės. Laimei, mergaitės tėvai labai supratingi, nuosekliai stengėsi, vykdė nurodymus, tad mažylės žarnynas po truputį „užsivedė“. Pacientė labai gerai sveiko, maždaug per pusantro mėnesio viskas ėmė normaliai funkcionuoti. Tuomet atlikome antrą operaciją – užsiuvome į išorę išvestą žarną. Operacija praėjo sklandžiai, dabar mergaitė gyvena visavertį gyvenimą, normaliai maitinasi ir tuštinasi.
- Didelė rizika, kad operacija gali būti nesėkminga?
- Dažniausiai šias problemas šiandien pavyksta sėkmingai sutvarkyti, kartais gali prireikti daugiau operacijų, kartais – vos vienos (pirminė jungtis iškart suformuojama). Pernai išoperavome penkis su tokiu sutrikimu gimusius vaikus. Taip pat operacijos rezultatai labai priklauso ir nuo to, ar yra kitų įgimtų anomalijų.
Labai dažnai būna, kad neužtenka žarnos ilgio normaliai žarnos funkcijai, nes būna nesusiformavęs labai ilgas žarnyno fragmentas. Tokiu atveju prasideda vadinamasis trumposios žarnos sindromas. Tada maistas yra prasčiau pasisavinamas, vaikas blogiau auga. Gali prireikti parenterinės mitybos, didėja konplikacijų, infekcijų rizika.
Naujagimių chirurgija – praktiškai pati sudėtingiausia vaikų chirurgijos sritis. Tačiau galime pasidžiaugti, kad naujagimių gydymo rodikliai Lietuvoje yra labai geri, o pagal mažylių išgyvenamumą esame tarp pirmaujančių Europoje.
Tarp kitko
Stoma – tai chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė. Gydant kai kurias ligas, tenka pašalinti dalį nefunkcionuojančio žarnyno, o pačią žarną pritvirtinti prie priekinės pilvo sienos, t.y. suformuoti stomą. Po tokios stomos suformavimo operacijos pasikeičia buvęs normalus žarnyno turinio slinkimo kelias - žmogus tuštinasi nebe per išangę, bet per stomą, o tikroji išangė nebeveikia. Todėl stomos turiniui surinkti svarbu naudoti tinkamai parinktus prie pilvo sienos klijuojamus rinktuvus.