„Kiekvienoje savivaldybėje, priklausomai nuo ten esančių žmonių, vietinių politikų aktyvumo, kažkas vystoma arba nevystoma, čia žinutė – žiūrėkit, turėsim bendras kryptis ir šita bendra analizė bus savivaldybėms kaip gairės būtent kokias paslaugas vystyti, kokius specialistus ruošti, kokių mums specialistų dar trūksta. Na, ir visam šitam veiksmui yra numatyta virš 400 milijonų eurų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Savivaldybėms yra duotas įrankis, jos gali kurtis sveikatos centrus. Tai nereiškia, kad turi būti įsteigta nauja gydymo įstaiga ar juridinis asmuo, tai gali daryti tiesiog bendradarbiavimo susitarimo pagrindu, kad būtų užtikrintos pirminis, tam tikras bazinis paslaugų paketas“, – aiškino ministras.
Atlikta gydymo paslaugų analizė apima 2021–2030 m. laikotarpį, joje išanalizuotas kiekvienos šalies savivaldybės dažniausiai gyventojų naudojamų paslaugų poreikio pokytis, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimą ir senėjimą.
„Dabar kiekviena savivaldybė gavo gaires, kaip pas juos, priklausomai nuo gyventojų pokyčio bei jų struktūros, keisis sveikatos paslaugų poreikis. Tiek valstybės, tiek savivaldos lygmeniu atsiranda koordinavimas ir judėjimas vieno tikslo link – reikalingų sveikatos paslaugų užtikrinimo gyventojams“, – teigė ministras.
Anot A. Dulkio, savivaldybių gydymo įstaigos, išanalizavusios suteiktas gaires, galės teikti paraiškas gauti lėšų tam tikrų paslaugų įsteigimui ar gerinimui. Tačiau, pažymėjo ministras, šios lėšos nebus skiriamos eilinėms gydymo įstaigų išlaidoms.
„Mes einame į etapą, kada reikės teikti paraiškas, reikia jau analizuoti savo gydymo įstaigos tikruosius poreikius, atliepti. Ir, kaip sako, išgirsti tas kryptis, kurios yra sakomos, nes tik šitos kryptys bus galimos investicijos šitoms kryptims iš tų išteklių, ką mes kalbame“, – pažymėjo ministras.
„Europa nefinansuoja šiaip išlaidų. Jeigu jums tiesiog trūksta kažkur išteklių... Išlaidų mes nefinansuojame, mes finansuojame pokytį“, – teigė A. Dulkys.
„Šitie pinigai bus nukreipti į pokytį ir į jį reikės pretenduoti. Reikės paaiškinti, kas bus daroma, kad konkrečioje savivaldybėje mes pagerintume priėmimo skyriaus darbą, skubios pagalbos skyrių darbą, ten kokių reikia įrengimų, ką mes padarysime, kad plėtotųsi ambulatorinės paslaugos, ką darysim dėl dienos paslaugų, reabilitacijos ir kitų dalykų“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.
Bendradarbiavimas – ir rajoniniu, ir regioniniu pagrindu
Pertvarkant gydymo įstaigų tinklą ir paslaugas, siekiama konsoliduoti sveikatos priežiūros paslaugas, nes dėl pirminės ir antrinės priežiūros fragmentacijos gyventojai arba jų negauna, arba tenka laukti ilgai. Siekiant visų pirma patenkinti pacientų poreikius, kuriami sveikatos centrai – jų kūrimas prasidės jau nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Sveikatos centras – tai bendradarbiavimui sutelktos sveikatos priežiūros įstaigos, užtikrinančios dažniausiai vietos gyventojams reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.
Sveikatos centrai apims pirminės priežiūros (šeimos gydytojo, psichikos, slaugos ir palaikomojo gydymo, ilgalaikės priežiūros, odontologijos ir kt.), antrinės ambulatorinės specializuotos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stacionarinės terapijos, skubios medicinos, visuomenės sveikatos ir kitas paslaugas.
Sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės teigimu, konsoliduotoms gydymo įstaigoms keliamas tikslas, kad bent 80 proc. būtiniausių paslaugų gyventojai galėtų gauti šalia namų – savo arba artimiausioje savivaldybėje.
„Kalbant apie antrinio lygio paslaugas, bendradarbiavimas vyks regioniniu pagrindu – su stipria regionine ligonine, kur bus sutelktos visos aukštesnio lygio stacionarinės paslaugos, ir kuri papildys vietos rajoninės ligoninės ir sveikatos centrų paslaugas, kurie dėl gyventojų skaičiaus pokyčių ir paslaugų sudėtingumo negalės išlaikyti kai kurių aukšto lygio paslaugų. Bet pagrindinės, dažniausiai naudojamos sveikatos priežiūros paslaugos turės būti savivaldybėje, arti žmogaus namų“, – teigė viceministrė.
Esminis sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas yra projektuojamas penkių regionų principu – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių, pagal nusistovėjusius didžiausius pacientų srautus. Siekiant sustruktūruoti sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos savivaldybės sąlyginai padalintos į tris kategorijas: A, B ir C. A kategorijai priklauso savivaldybės, kur gyventojų skaičius sieks iki 10 tūkstančių; B – kai gyventojų skaičius sieks nuo 10 iki 21 tūkstančio; C – kai gyventojų skaičius sieks daugiau nei 21 tūkstantį.
Savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos turės ne tik užtikrinti pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, bet ir bendradarbiauti tarpusavyje, pasirašydamos bendradarbiavimo sutartis.
Sveikatos priežiūros įstaigas pasieks šimtai milijonų eurų
Siekiant pertvarkai suteikti tvarų pagrindą, iki 2030 m. suplanuotos investicijos į sveikatos sistemos pritaikymą, gydymo įstaigų perorientavimą ir paslaugų gerinimą. Bendra investicijų suma sudaro 836,76 mln. eurų, iš jų 417,9 mln. eurų bus nukreipta į pertvarką sveikatos priežiūros tinkle.
„Investicijos pasieks visas grandis – jos paskirstytos pagal prognozuojamus ir reikalingus paslaugų pokyčius, savivaldybių pasiryžimą pokyčiams. Taip bus užtikrintas efektyvus lėšų panaudojimas ir tęstinumas, nesusidursime su atvejais, kai lėšos investuojamos, o po kelių metų įstaigų skyriai uždaromi, paslaugų atsisakoma“, – pažymėjo ministras A. Dulkys.
Pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai pertvarkyti numatyta 48 mln. eurų, antrinei ambulatorinei ir dienos paslaugoms – 96,5 mln. eurų, skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos stiprinimui – 99,09 eurų, infekcinių ligų klasterio sukūrimui – 150 mln. eurų, psichikos sveikatos infrastruktūros stiprinimo krypčiai – 20 mln. eurų, paslaugų teikimo ir organizavimo veiklos pokyčių diegimui – 30,2 mln. eurų.
Pokyčiai bus įgyvendinami Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis.