Neslepia kritikos NVSC ir ULAC darbui
Laidoje ministro buvo paklausta, kokias klaidas, žvelgiant į praėjusius metus, mato pandemijos valdyme bei ką dabar darytų kitaip. Pasak A. Dulkio, per pastaruosius pandeminius metus paaiškėjo, kad reikia stiprinti ministerijai pavaldžių įstaigų, tokių kaip Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), Ekstremaliųjų situacijų centro, Nacionalinės laboratorijos darbą.
„Mano nuomone, per pandemijos valdymo metus šios institucijos turėjo turėti didesnį svorį darbų. Kai kalbame apie testavimo algoritmus, vakcinacijos organizavimą, logistiką, daugybę kitų organizacinių dalykų, kur svoris pagrinde teko išorės ekspertams, Vyriausybei, Vyriausybės kanceliarijai, Sveikatos apsaugos ministerijai.
Kalbant apie Sveikatos apsaugos ministeriją, pas mus turėtų stiprėti analitiniai gebėjimai. Turėtų atsirasti daugiau analitikų, ekspertų, kurie gebėtų analizuoti informaciją. Šios pandemijos metu atvėrėme daug duomenų, bet aiškiai pritrūko paaiškinimo visuomenei“, – sakė A. Dulkys.
Pasak ministro, jei po pirmosios pandemijos bangos Vyriausybė būtų skyrusi daugiau dėmesio testavimo metodams, jei būtų pasirūpinta testais, antrosios bangos metu rudenį karantino būtų buvę galima išvengti.
Dabar, kaip teigė A. Dulkys, reikia atlikti seroepidemiologinius tyrimus, stebėti kintančią vakcinų apsaugą, rūpintis sekoskaita.
„Tokie dalykai, kaip srautų stebėjimas organizacijose, kaukės, rankų higiena yra rekomenduojama ir tai turėtų išlikti nuolat. Dabar, visų pirma, turime žiūrėti, kokia yra vakcinų apsauga. Antra, kol kas neturime informacijos apie naujas atmainas, kurios kelia grėsmę. Bet turime budėti, turime turėti testų, reagentų, laboratorijos turi būti pasirengusios, kad lengvai galėtume vėl pradėti testuoti, jei sergamumas pradėtų augti“, – sakė ministras.
Atmeta kalbas dėl mažėjančio finansavimo
Viena iš didžiausių šių metų sveikatos aktualijų – gydymo įstaigų pertvarka. Pasak ministro, šie metai yra skirti teisėkūrai, o reformos įgyvendinimas prasidės 2023 metais. Visų pirma, ruošiamasi greitosios medicinos pagalbos pertvarkai.
„Dabar ji yra labai fragmentuota, ja rūpinasi apie 50 juridinių asmenų, jos geram valdymui reikia centralizavimo ir išvalymo nuo kai kurių funkcijų, nes dabar ji turi ir socialinio pavežėjimo funkciją. Seime šie pokyčiai jau pateikti, vyksta svarstymai komitetuose“, – kalbėjo A. Dulkys.
Pateikimo stadiją praėjo, pasak ministro, gydymo tinklų reformos paketas. Taip pat kelią skinasi ULAC ir NVSC sujungimas.
Visgi, medikai gydymo įstaigų reformą kritikuoja ir sako, kad ji skirta ne pagerinti paslaugas, bet taupyti finansus. A. Dulkio teigimu, kai kuri kritika kyla dėl to, jog nėra įsigilinama į faktus.
„Galbūt laiko stoka, būtų gerai, kad įsigilintume į tikruosius faktus ir tikruosius skaičius. Taip, girdėjau tą aspektą, kad yra neva taupomi ištekliai. Tačiau šie metai yra išskirtiniai dėl PSDF sveikatos apsaugos sistemoje, nes buvo kaip tik padidinta 200 mln. eurų, didėjo finansavimas visoms be išimties sveikatos paslaugoms“, – kalbėjo ministras.
Nori grąžinti pacientus į mažesnes savivaldybes
Pasak ministro, skausmingiausia yra pripažinti faktus.
„O faktai yra tokie, kad Lietuvoje vidutiniškai apie 50 proc. pacientų iš mažųjų ir vidutinio dydžio savivaldybių juda į didžiuosius miestus, palieka mažas gydymo įstaigas. Mūsų reformos tikslas yra sugrąžinti šiuos pacientus į mažas gydymo įstaigas, užtikrinant, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų teikiamas bazinis paketas paslaugų. Manome, kad apie 80 proc. pacientų galėtų būti gydoma būtent savivaldybėse“, – sakė A. Dulkys.
Ministro teigimu, dabar kai kurie žmonės net ir dėl pačių menkiausių sužeidimų gydytis vyksta į didžiųjų miestų, Kauno ar Vilniaus klinikas. Tad po reformos tikimasi, kad sunkiausi pacientai bus priimami pagrindiniuose 5 Lietuvos miestuose, o mažesniuose miestuose bus teikiamos pagrindinės reikalingos gydymo paslaugos.
Viena vertus, norima pritraukti daugiau specialistų į regionus, mažus miestus, siūlomos didesnės algos. Tačiau kita vertus, uždarinėjamos mažesnės ligoninės ar tam tikri mažesnių ligoninių skyriai. Kaip nutiko ir su Trakų akušerijos ir ginekologijos skyriumi. Tad kyla klausimas, kaip po tokių sprendimų jaunieji gydytojai norės keltis į regionus, jei ligoninių ar skyrių ateitis ten dažnai būna neaiški.
Visgi, ministro teigimu, reformos šią problemą turėtų išspręsti.
„Būtent užtikrintas paslaugų paketas ir traukia gydytoją. Kalbant apie akušerijos skyrius, jų koncentracija vyksta jau ne pirmus metus ir tai yra labai sėkmingas projektas. Būtent nuo gimdymo skaičiaus priklauso mūsų pacienčių saugumas. Per pastaruosius 10 metų, nors skyrių mažėjo, kūdikių mirčių sumažėjo 4 kartus, būtent dėl paslaugų kokybės.
Kai kuriose savivaldybėse per daug koncentruojamasi į kai kurias chirurgines, akušerijos paslaugas. Reikia būtent koncentruotis į tai, ko žmonėms reikia, ir kad būtų pakankamas pacientų skaičius. Jei jų pakankamai nėra, mažėja paslaugų kokybė, pacientai palieka įstaigas ir važiuoja į kitus miestus“, – sakė ministras.
Galutinė kompensavimo tvarka dar nenustatyta
Kita problema, kurią įžvelgia medikai, yra dienos chirurgijos pertvarka. Po jos pacientas dienos chirurgijos centre galės praleisti tik 12 valandų. Medikai sako, kad dėl tokio sprendimo kyla rizika pacientų sveikatai. Tačiau ministras tokias kalbas neigia.
„Panašu, kad pas mus rizika kyla dėl to, kad kažkas skleidžia visiškai tiesos neatitinkančią informaciją. Nėra jokio 12 valandų reikalavimo. Jo nėra. Žinau, kad vienas iš diskusijos elementų buvo apie 12 valandų, nes vakarų šalyse yra pasiektas 12 valandų rezultatas, pas mus yra dienos reikalavimas. Tai reiškia, sudėtingiausias operacijas reikia pradėti rytinėje dienos dalyje“, – kalbėjo A. Dulkys.
Ministro teigimu, jei nusprendžiama, kad operacija sudėtinga, ji visada atliekama stacionare, o ne dienos chirurgijos centre. Pasak jo, Lietuvoje daugybė operacijų, kurios galėtų būti atliktos dienos chirurgijos centruose, atliekamos ligoninėse, o tai reikėtų reformuoti.
Dar viena svarbi šių metų sveikatos tema yra keičiama vaistų kompensacijos tvarka. Vyresni pacientai bijo, kad dėl naujos tvarkos jų pasirinkimas bus susiaurintas ir jie galės rinktis tik pigiausius vaistus. Taip pat kalbama apie padidėjusias vaistų kainas. Tačiau ministro teigimu, kol kas dar neaišku, kokia tvarka bus galutinė.
„Dabar buvo pateiktas į viešumą svarstyti paketas įvairių naujų pasiūlymų. Dauguma jų iš Skandinavijos šalių. Tarp jų nėra pasiūlymo keisti tvarką, kad žmogus gali rinktis iš kainyno bet kokį vaistą, ne tik su mažiausia priemoka. Ši nuostata išlieka“, – sakė A. Dulkys.
Vidutinė priemoka už vaistus per metus dabar yra apie 15 eurų. Tačiau planuojama naujovė – įvesti priemokų krepšelį, kuris siekia 45 eur. Tai reiškia, kad kai žmogus už kompensuojamus vaistus per metus primokės 45 eurus, likusias priemokas padengs valstybė.
Visgi, jei norima dalyvauti šioje krepšelio sistemoje, rinktis bus leidžiama tik pigiausius vaistus.
„Bet čia yra tik pasiūlymas, tik tiems, kurie norėtų dalyvauti krepšelio sistemoje. Bet tai visiškai neliečia dabartinės sistemos, žmonės ir toliau galės rinktis bet kurį vaistą iš kainyno, nežiūrint, koks yra priemokos dydis“, – sakė A. Dulkys.