„Kaip ir buvo kalbėta anksčiau, buvo orientuotasi į mėnesį, dabar, jau matome, kad yra sukaupta iki 3 mėnesių (medicinos priemonių rezervo – ELTA). Ką kalbame, kad norime, kuo būtų pasirūpinusios gydymo įstaigos – pasiėmėme NATO parengties protokolą ir ten yra sudėti taškai, ko tikimasi iš elektros energijos tiekimo, iš maisto, iš medikamentų, gėlo vandens ir visų kitų dalykų. Tai šitos mobilizacinės užduotys buvo visoms įstaigoms duotos. (…) Įstaigos, manome, kad yra tuos rezervus susiruošusios“, – gydymo įstaigų pasiruošimą karui ir kitoms grėsmėms trečiadienį susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime komentavo A. Dulkys.
Ministras pabrėžė, kad „visai neblogai“ atrodo ir valstybės medicininių priemonių rezervas pasiruošimo įvairioms grėsmėms kontekste.
„Jeigu jau kalbame apie valstybės rezervą, tai jo konkreti sudėtis yra su grifu, bet, noriu pasakyti, kad jos nomenklatūra yra peržiūrėta – padidinta chirurginių dalykų, kraujo ėmimo priemonių, išplėsta skubios pagalbos rinkinio sudėtis. Sakyčiau, kad maždaug 70 proc. šiuo metu yra išspręstas tas klausimas. Bet tikrai, kas liečia jau chirurginius rinkinius ir priemones, tai tie dalykai yra reikšmingai pasikeitę ir man atrodo visai neblogai“, – pažymėjo ministras.
Šiemet – 13 mobilizacinių pratybų gydymo įstaigose
A. Dulkys pažymi, kad taip pat medicinos įstaigoms pasiruošti galimoms grėsmėms ir įsivertinti savo pajėgumus reikalingos praktinės pratybos. Jų gydymo įstaigose, anot ministro, šiemet planuojama virš 10.
„Kalbėjome su kariuomenės vadu ir pagal tai, kokius jie turės planus, mes visąlaik juos remsime ir visą laiką dalyvausime. Bet čia tai priklauso ne vien tik nuo sveikatos apsaugos ministerijos. Norint gydymo įstaigoms dalyvauti tokiose karinėse, praktinėse ir, juo labiau, realiu laiku vykstančiose pratybose, reikia dar ir būti išpildžius namų darbus pagal NATO protokolą ir tas visas mobilizacines užduotis, visus tuos išvardintus elementus. Tai va šitų mobilizacinių pratybų, žinau, kad jau bus šiais metais 13, kiek jų pavirs karinėmis-praktinėmis pratybomis, čia jau su kariuomene sprendžiama“, – su LVŽS frakcija dalijosi A. Dulkys.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje, pradėjus kalbėti apie valstybės pasiruošimą grėsmėms, Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas ir Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad šalies institucijos „jau kurį laiką“ dirbo šiuo klausimu ir kūrė planus, numatančius, kaip Vyriausybė reguliuotų sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų veiklą karo atveju.
Tąkart A. Matulas ir L. Kasčiūnas pažymėjo, dalis darbų jau yra padaryta, todėl bus keliamas klausimas ir dėl papildomų resursų bei didesnio sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimo.