Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad ši diena – puiki proga dar kartą susimąstyti apie rūkymo žalą ir nuspręsti mesti rūkyti, kadangi rūkymas – tai priklausomybės rūšis kuri kelia daug sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių. Pasaulio sveikatos organizacija rūkymo keliamą pavojų asmens ir visuomenės sveikatai lygina su epidemijų keliamais pavojais. Rūkymo epidemija kasmet nusineša apie 6 milijonus gyvybių pasaulyje.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Linos Kleinauskienės, įrodyta, kad rūkymas paankstina insultą10 metų. Jeigu po nestipraus insulto žmogus ir toliau rūko, tikimybė patirti dar vieną insultą padidėja 10 kartų. Vienas dažniausių susirgimų rūkančiųjų tarpe yra plaučių vėžys. Metimas rūkyti yra kol kas yra veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Metus rūkyti pagerėja savijauta, kvėpavimo funkcija, apetitas, palaipsniui mažėja rizika susirgti plaučių vėžiu, miokardo infarktu ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Net metus gana vėlyvame amžiuje, plaučių funkcija pagerėja, prailgėja gyvenimo trukmė. Nusprendusiems atsisakyti šios priklausomybės, šiuolaikinė medicina siūlo gydymo būdus: individuali gydytojo konsultacija, nikotino pakaitinė terapija, kiti farmakologiniai preparatai (bupropionas, raminantieji, klonidinas, stimuliuojantys ir kiti simptominiai vaistai), psichologinė (psichosocialinė) pagalba, kiti būdai (akupunktūra, aversinė terapija ir kt.).
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į pasyvaus rūkymo daromą žalą žmogaus organizmui. Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo pasyvaus rūkymo pasaulyje kasmet miršta 600 tūkstančių žmonių. Apskritai, beveik pusė pasaulio vaikų (apie 700 milijonų) kvėpuoja rūkančiųjų dūmais. Visame pasaulyje yra kovojama už aplinką be tabako dūmų, skatinama nesitaikstyti su žalingais įpročiais. 2012 m. atlikto Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad 12 proc. suaugusiųjų kasdien nors 1 valandą praleidžia prirūkytose patalpose darbe, o valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Tyrimų duomenimis, ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20–30 proc. padidinti plaučių ligų riziką, taip pat pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40–60 procentų.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras yra sukūręs informacinį filmuką apie rūkymo žalą ir metimo rūkyti naudą, kurį galite pažiūrėti čia:
Filmukas išverstas ir į gestų kalbą.
Trys klausimai ir šaltas kalakutas
Tuo metu labai populiarioje knygoje „Lengvas būdas mesti rūkyti“ mesti rūkyti siūloma išmėginant pirmiausiai lengvąjį būdą, savęs paklausiant trijų klausimų:
- ką man duoda rūkymas?
- ar tikrai aš jaučiu malonumą rūkydamas?
- ar iš tiesų gyvendamas turiu brangiai mokėti, kad galėčiau tuos daiktus kišti sau į burną ir dusinti save?
Autoriaus Allen Carr teigimu, tada bereikia žengti svarbiausią žingsnį - suvokti nikotino priklausomybę ir tikrąsias rūkymo priežastis. Tada esą reikės vos trijų savaičių, kol suvoksite, kaip gera būti nerūkančiu žmogumi.
Kaip jau DELFI rašė anksčiau, vienas populiauriausių rūkymo metimo būdų - šaltojo kalakuto metodas.
Pasak medikų, Šlapiojo kalakuto esmė – mesti rūkyti iškart. Tačiau šiuo būdu įveikti nikotino priklausomybę reikia labai daug valios, todėl „imti ir mesti“ yra pats populiariausias, tačiau ir pats nemaloniausias metodas, galintis sukelti lengvą ar sunkią nikotino trūkumo abstinenciją. Pasak specialistų, drastiškas tabako vartojimo nutraukimas gali pasireikšti dirglumu, nuovargiu, galvos skausmu, nemiga, vidurių užkietėjimu, prakaitavimu, kosuliu, prasta koncentracija, depresija, padidėjusiu apetitu ir tabako poreikiu.
Tačiau, metusiųjų rūkyti teigimu, nikotino trūkumą pirmosiomis dienomis galima sušvelninti: pasinerti į mėgstamas veiklas, kad kuo mažiau būtų laiko prisiminti rūkymo malonumą, daug miegoti ir žiūrėti TV, vengti nemalonių situacijų, kurios priverstų ieškoti nusiraminimo užtraukiant dūmą, vengti bet kokių vietų, kur yra rūkančių žmonių, susirasti draugų, kuriems galima paskambinti ar susitikus papasakoti, kaip jaučiatės. Rūkaliams įprastas motorinis veiksmas „ranka-burna“ yra labai svarbus. Norint sėkmingai mesti rūkyti, patariama jį pakeisti kuo nors kitu: kramtyti gumą, užimti rankas dėlione, piešimu ir pan.
Palaipsnis metimas
Lėtas palaipsnis metimas, kai surūkoma vis mažiau cigarečių per dieną yra gan dažnas metimo rūkyti būdas. Kiti jį keičia pusės cigaretės surūkymu, vis ilgesniu laiko tarpu nuo pirmosios cigaretės, rūkymu tik per lygines arba nelygines valandas. Palaipsnis nikotino mažinimas nesukelia arba sukelia tik labai menkus pašalinius simptomus ir yra vadinamas pakankamai veiksmingu. Kartais naudojant šį būdą žmonės pasirenka silpnesnės rūšies cigaretes arba ne visą dūmą traukia į plaučius.
Daugiau apie tai, kaip mesti rūkyti, kad nesužvėrėtum ir nesustorėtum, skaitykite ČIA.