Šiuo metu Lietuvą jau yra pasiekusios 3 vakcinų nuo koronaviruso siuntos. Pirmoji siunta atvežta iškart po Kalėdų – gruodžio 26 dieną, 3 valandą nakties. Dozių buvo apie 10 tūkstančių. Jos, kaip tuo metu buvo pranešta, turėjo būti išdalintos taip: Vilniui 3 tūkstančiai vakcinų, Kaunui taip pat 3 tūkstančiai, Klaipėdai apie 2 tūkstančius, o Šiauliams ir Panevėžiui – po 1 tūkstantį vakcinų.
Iš pirmosios siuntos Vilniaus regione turėjo būti skiepijami 3 ligoninių, Kauno regione – 11, Šiauliuose – 4, Panevėžio – 1 ir Klaipėdos regione – 9-ių ligoninių medikai.
Gruodžio 28 dieną atkeliavo antra vakcinų siunta – joje buvo kiek daugiau nei 10 tūkstančių dozių.
O sausio 4 dieną Lietuvą pasiekė ir trečioji siunta, kuri iš visų trijų buvo gausiausia. Kaip skelbiama, joje buvo daugiau nei 20 tūkstančių vakcinų.
Pirmasis skiepijimas įvyko kitą dieną po gautos pirmosios siuntos – gruodžio 27-ąją. Tačiau vos pradėjus skiepijimo procedūras medikai prakalbo apie įvairias organizacines problemas. Viena iš jų – neproporcingas vakcinų padalijimas regionams.
Didelė dalis gydytojų vakcinų vis dar laukia
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ praėjusią savaitę rašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų profesorius, gydytojas Andrius Macas, daug gydytojų vakcinų vis dar labai laukia.
„Vakarais skambina mano gydytojai ir klausia, gal kur liko? Neliko. Reikia naujų dozių. Čia ir dabar. Tie, kas nori skiepytis – ištemps tuos, kurie nenori. Mūsų klinikos, kaip ir visų kitų ligoninių reanimacijos skyrių, dirbančių su COVID ligoniais, gydytojai ir slaugytojai su padėjėjais vos pavilkdami kojas išeina namo su vienintele mintimi – „nebegaliu“. Ne tik dėl nuovargio, o iš nevilties. Reanimacijose guli sunkiausiai sergantys žmonės ir jie krenta kaip lapai, kad ir kokių imasi medikai priemonių. <...> Virusas sunkiais atvejais riečia beveik beviltiškai“, – mintimis dalijosi medikas.
Prof. A. Macas pasidalijo ir širdį veriančia istorija apie savo sergančius kolegas.
„Sergantis gydytojas sako: „Tik neintubuok, būk geras“. O tu intubuoji. Šiandien – dar du gydytojus. Nuostabius. Vienas iš jų viename Užnemunės rajone lėkė į židinius pirmas, kita – miela docentė pediatrė – konsultavo vaikučius iki kol susirgo. Konsultavo mano trimetę ir 13-metę dukras. Abi. Vos prieš mėnesį. Dabar – jau intubuota. Kad ir kiek atidarytume naujų reanimacijų – jos bus pilnos, o jei nebus pilnos – tai gulinčiam joje ligoniui ir dirbančiam personalui nebus lengviau. Pasižvalgykime į COVID reanimacijų gydymo rezultatus Europoje ir pasaulyje“, – rašė profesorius.
Pasak jo, norint, kad situacija kuo greičiau taptų bent šiek tiek geresnė, reikia, kad kuo daugiau medikų būtų paskiepyti. Gydytojo teigimu, Lietuva turi argumentų, kodėl vakcinos dozių mums reikia daugiau – mat Lietuvos skaičiai šiuo metu yra itin dideli. Taip pat profesorius iškelia hipotezę, kodėl situacija galėjo taip staigiai pablogėti.
„Gal visa tai ne dėl valdžios klaidų spalio ir lapkričio mėnesiais, gali būti, kad nauja viruso mutacija jau išplitusi ir Lietuvoje. Nes Londone ji plisti pradėjo būtent rytinėje miesto dalyje, kur gyvena mūsų lietuviai ir kiti išeiviai iš Centrinės ir Rytų Europos šalių. Žinoma, tai dar reikia įrodyti. Sutinku. Beje, šiuo laikotarpiu grįžo daugiau nei 4 tūkstančiai tautiečių, tai, kaip sakoma, tikrai turėsime reikalų. Tad argumentų, kodėl mums reikia vakcinos dabar, turime ir pačių objektyviausių: esame pirmi Europoje. Kietas argumentas. Juo ir reikia plevėsuoti kaip vėliava“, – mintis dėstė medikas ir pridūrė, kad tokius argumentus reikėtų išsakyti Europos sąjungai, kuri galėtų skirti daugiau vakcinų dozių.
Kaunas regionams atidavė daugiau nei Vilnius?
Dar viena didelė problema, kurią pabrėžia prof. A. Macas, tai neproporcingas vakcinų dalijimas Lietuvos regionams. Pasak jo, organizuoti šį procesą reikia itin sąžiningai ir skaidriai. Profesorius pateikia ir konkrečius skaičius iš kurių galima daryti prielaidą, kad Vilniaus regione daugiausiai vakcinų pasiliko Santaros klinikos, o šiam regionui jų atiteko mažiau nei iš Kauno.
Kaip rašo prof. A. Macas, Vilnius Alytui paskyrė 200 dozių, nors čia gyvena 52 000 gyventojų, tuo metu Kaunas, savo atraminės ligoninės Marijampolėje paprašyta, skiria 350, nors Marijampolėje yra 34 000 gyventojų.
Medikas toliau rašo skaičius: „Sostinės globojama „nekovidinė“ Varėna (7900 gyventojų), jei neklystu, iš viso negavo (jei klystu – neabejoju, mane pataisys). Laikinosios sostinės įtakoje mažesni už Varėną „nekovidiniai“ Šakiai (5000) gauna 65. Aš už tai, kad Marijampolė ir Šakiai gautų dar daugiau. Aš už tai, kad didžiosios ligoninės būtų visu personalu „en bloc“ paskiepytos, bet ar neengia kai kurie centrai mažutėlių? O juk nieko nėra blogiau, kaip engti mažus. Ypač dabar, ypač šiuo metu žmonėms kritiškai reikia skaidrumo.“
Kaip „Delfi“ pasakojo prof. A. Macas, Kauno klinikos paskiepijo toli gražu ne visus gydytojus, kuriems reikėjo vakcinos. Pasak jo, paskiepyti tik tie, kurie dirbdami reanimacijoje turi kontaktą su sergančiais koronavirusu. O kiti, kurie su infekcija taip pat susiduria tiesiogiai, tačiau dirba ne reanimacijoje, vakcinų dar laukia.
Pašnekovas taip pat pamini, kad Kauno klinikos yra didesnė ligoninė nei Santaros klinikos. Kauno klinikose dirba 7 275 darbuotojai, o Santaros klinikose, Sodros duomenimis, dirba 6 278 darbuotojai.
Vis dėlto Kauno klinikoms, pasak pašnekovo, pavyko atiduoti daugiau vakcinų regionui ir mažiau pasilikti sau.
„Gautas dozių skaičius vienodas. Bet Kauno klinikos, nors ir yra didesnė ligoninė, savo ligoninei paliko mažiau ir atidavė daugiau regionui, taip regionas neliko užmirštas. Visi regione gavo tiek, kiek prašė, ar net šiek tiek daugiau“, – sakė medikas.
Gydytojas A. Macas pabrėžia, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti į didelį skaidrumą ir atvirumą, kuris leistų visuose šalies rajonuose taikyti tokius pat kriterijus. Tik tokiu atveju žmonės, kurie gyvena įvairiose Lietuvos miestuose ir dirba medicininį darbą, būtų nediskriminuojami.
„Įvyksta tokia diskriminacija – vienoje apskrityje gyventi tampa geriau nei kitoje. Ar norėtumėte gyventi Varėnoje, kuri negavo nė vienos vakcinos? Tikriausiai seniai girdėjote, kad yra Vilnius ir yra visa likusi Lietuva – tarp jų didelis skirtumas. Man negaila vakcinų. Mano visi draugai Vilniuje ir noriu, kad jie būtų saugūs, kad būtų paskiepyti. Bet turime žaisti sąžiningai, – kalbėjo pašnekovas. – Nutiko, kaip nutiko. Bet labai svarbu, kad artimiausias siuntos skirstymas, kuris bus šią savaitę, būtų skaidrus ir tolygus. Tikimės, kad tos galimos abejonės bus išsklaidytos ir ateityje bus dalinama sąžiningiau.“
Santaros klinikų teigimu, vakcinų buvo gauta per mažai
Vilniaus universitetinė ligoninė Santaros klinikos taip pat pateikė savo poziciją. Kaip rašoma jų laiške, Vilniaus regione gyvena 954 780 gyventojų, Kauno regione gyvena 699 548 gyventojai. Skaičiuojant gautas vakcinas 100 tūkstančių gyventojų: Vilniaus regionas vakcinų gavo 306 dozes/100 000 gyventojų, Kauno – 418 dozių/100 000 gyventojų.
„Vilniaus regionas yra įsteigęs daugiausiai COVID liga sergančių pacientų gydymui skirtų lovų, beveik 1/3 visų Lietuvos lovų, viršijo net SAM nurodytose rekomendacijose. Santaros klinikos, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė yra daugiausiai COVID lovų įsteigusios Vilniaus regiono įstaigos, lovų skaičius sudaro apie 80 proc. Vilniaus regiono lovų“, – rašoma Santaros klinikų komentare.
Pasak Santaros klinikų, visos išvardintos ligoninės bei M. Marcinkevičiaus ligoninė yra pagrindinės Vilniaus miesto įstaigos, kurios teikia ir skubią pagalbą ne COVID-19 pacientams.
„Kauno klinikos gydo tik Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių Covid pacientus, o dėl aktyvaus gydymo nukreipia į savo Kauno ligoninę“, – rašoma komentare.
Kaip antradienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tokie nesusipratimai tikriausiai įvyko dėl itin mažo skaičiaus pirmosios siuntos dozių.
„Bandau spėti, kad pirmosios siuntos nesusipratimai arba manymas, kad buvo kažkokie nesusipratimai, galėjo kilti dėl to, kad apskritai buvo mažai tų vakcinų. Be to, neužmirškime, kad yra jų šalčio kelio ypatumai ir tam tikri pakavimo ypatumai, todėl ne taip ir paprasta jas išdalyti. Neabejoju, kad dabar antra ir trečia siunta aprūpins taip, kad nebūtų panašių nuogąstavimų“, – sakė A. Dulkys.
Toje pačioje konferencijoje apie situaciją pasisakė ir Ekspertų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas profesorius Laimonas Griškevičius, dirbantis Santaros klinikose.
„Trumpai norėčiau pasakyti, kad Vilniaus regionas gyventojų skaičiumi yra skaitlingiausias regionas šalyje – beveik milijonas gyventojų čia gyvena, tai yra trečdalis. Ir padalinus pagal gyventojų skaičių, Vilniaus regionas gavo gerokai mažiau vakcinos dozių nei Kaunas ar Klaipėda. Kalbant apie padalijimą, tikslas buvo užtikrinti Vilniaus regiono COVID paslaugas, skubią pagalbą teikiančių ligoninių funkcionavimui. Dėl tos priežasties visoms stambiausioms Vilniaus regiono ligoninėms vakcinos dozės buvo padalintos maždaug 30 proc. nuo jų personalo skaičiaus. Kitas svarbus dalykas – laikyčiau šį klausimą tikrai kaip periferinį, kadangi su šia vakcina, kuri atvyksta, iš esmės visi medikai, kurie to pageidaujama, bus vakcinuoti. Tikimės, kad tai įvyks artimiausiu metu, galbūt kitą savaitę“, – sakė prof. L. Griškevičius.
„Delfi“ primena, kad jau yra žinoma, jog nuo šiol Lietuvą pasieks reguliarios kassavaitinės vakcinų nuo koronaviruso siuntos po 20 tūkst. 475 dozes. Antradienį vykusioje konferencijoje A. Dulkys sakė, vyksta nuolatinės diskusijos su gamintojais, todėl gali būti, kad šie kiekiai keisis, tačiau tikimasi, kad į didesnę pusę.
„Kartu su dar praėjusių metų dozėmis galėsime pilnai patenkinti visų sveikatos priežiūros, greitosios medicinos pagalbos gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, kito personalo, savanorių – visų, kovojančių COVID-19 priešakinėse linijose pirmojo skiepo poreikį“, – teigė A. Dulkys ir pridūrė, kad kitą savaitę gauta siunta bus skiriama slaugos ir globos namams.
Pirma, tikriausiai netyčia, bet pateikiant Kauno regiono populiacijos skaičius, nepriskaičiuotas Kauno regionui priskiriamas Jurbarkas ir jo rajonas. Pagal oficialią statistiką, pateikiamą Statistikos departamento internetiniame puslapyje, 2020 m. pradžios duomenimis, Kauno regione gyvena 724 347 gyventojai.
Antra, Kauno klinikose jau kurį laiką yra įsteigtas Antrasis COVID-19 ligos skyrius, be to, COVID-19 pacientai yra gydomi ir kituose izoliaciniuose padaliniuose. Pavyzdžiui, vakar Kauno klinikose buvo gydomi 77 COVID-19 pacientai, iš kurių tik 23 – Centrinės reanimacijos skyriuje, tad teiginys „Kauno klinikos gydo tik Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių Covid pacientus, o dėl aktyvaus gydymo nukreipia į savo Kauno ligoninę“ yra neteisingas.
Tuo pačiu norime pasidžiaugti, kad šiandien, gavus antrosios ir trečiosios vakcinų nuo COVID-19 siuntų dalis (iš viso 8775 vakcinos dozes), tęsiama prioritetinės grupės darbuotojų vakcinacija. Per šiandien suspėta paskiepyti jau daugiau nei 100 medikų.
Papildyta Kauno klinikų komentaru 20.55
„Pirma, tikriausiai netyčia, bet pateikiant Kauno regiono populiacijos skaičius, nepriskaičiuotas Kauno regionui priskiriamas Jurbarkas ir jo rajonas. Pagal oficialią statistiką, pateikiamą Statistikos departamento internetiniame puslapyje, 2020 m. pradžios duomenimis, Kauno regione gyvena 724 347 gyventojai.
Antra, Kauno klinikose jau kurį laiką yra įsteigtas Antrasis COVID-19 ligos skyrius, be to, COVID-19 pacientai yra gydomi ir kituose izoliaciniuose padaliniuose. Pavyzdžiui, vakar Kauno klinikose buvo gydomi 77 COVID-19 pacientai, iš kurių tik 23 – Centrinės reanimacijos skyriuje, tad teiginys „Kauno klinikos gydo tik Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių Covid pacientus, o dėl aktyvaus gydymo nukreipia į savo Kauno ligoninę“ yra neteisingas.
Tuo pačiu norime pasidžiaugti, kad šiandien, gavus antrosios ir trečiosios vakcinų nuo COVID-19 siuntų dalis (iš viso 8775 vakcinos dozes), tęsiama prioritetinės grupės darbuotojų vakcinacija. Per šiandien suspėta paskiepyti jau daugiau nei 100 medikų“, – rašoma Kauno klinikų komentare.