„Rytais jis visiškai negalėdavo dirbti, - per vieną interviu sakė jo žmona Anne Marie. – Maxo Plancko paskaitos – žinote, tai buvo prieš 30 ar 40 metų, kai M. Planckas gyveno Berlyne – būdavo dėstomos nuo 9 iki 10 val. ryto. Kai jis sulaukė to garbingo kvietimo atvykti į Berlyną, jis pirmiausia parašė: „Man labai gaila, bet man visiškai netinka paskaitų laikas, nes negaliu dirbti rytais“. Jie suprato ir nukėlė paskaitų laiką į popietę“.
Kaip gera būti garsiam, kad net stambus universitetas pakeičia savo įvykių tvarkaraštį, kad galėtum ilgiau pamiegoti.
Tokius žmones kaip E. Schrodingeris mokslininkai vėliau pavadins „pelėdomis“ – tai žmonių grupė, kuriems yra įprasta keltis vėliau, bet ilgiau būdrauti vakarais. Tai vienas iš pagrindinių chronotipų, arba priimtiniausių miego režimų. Tie žmonės, kuriems geriau keltis ankstų rytą, vadinami „vieversiais“.
Tačiau dabar Rusijos mokslininkai tvirtina, kad iš tikrųjų egzistuoja keturi chronotipai: be žmonių, kurie keliasi labai anksti arba labai vėlai, yra asmenų, kurie būna kupini energijos tiek rytais, tiek vakarais, bei žmonių, kurie jaučiasi mieguisti visą dieną, rašo theatlantic.com.
Atlikdami tyrimą, kuris netrukus pasirodys žurnale „Personality and Individual Differences“, biologas Arkadijus Putilovas ir jo kolegos iš Rusijos mokslų akademijos padalinio Sibire prašė 130 žmonių nemiegoti 24 valandas. Prieš eksperimentą visi dalyviai atsakė į klausimus, kiek žvalūs jaučiasi, kokie yra jų miego įpročiai ir kaip jie funkcionavo ankstesnę savaitę.
Rezultatai parodė, kad tarp jų buvo 29 vieversiai, kurie žvalesni būdavo 9 val. ryto, negu 21 val. vakare, bei 44 pelėdos, kurios jausdavosi atvirkščiai. Pelėdos taip pat eidavo gulti vidutiniškai dviem valandomis vėliau negu vieversiai. Tačiau likę asmenys netiko nė vienai iš šių kategorijų.
„Itin „energinga“ 25 dalyvių grupė nurodė, kad palyginus žvitriai jaučiasi tiek rytais, tiek vakarais, o kita „letarginė“ 32 žmonių grupė teigė, kad tiek rytais, tiek vakarais, jaučiasi apsnūdusi“, - rašė Didžiosios Britanijos psichologų draugijos leidinys „Research Digest“.
Tiek mieguisti, tiek energingieji dalyviai eidavo miegoti ir keldavosi kažkur tarp pelėdų ir vieversių. Energingosios grupės dalyviai miegodavo maždaug pusvalandžiu trumpiau negu likusios trys grupės – maždaug po 7,5 val. kasnakt.
Taigi kitą kartą užuot skųsdamiesi savo kolegoms, kad esate „nuolat pavargęs“, geriau praneškite jiems, kad priklausote naujai atrastam chronotipui.
Tačiau kyla vienas svarbus klausimas: kokius paukščių pavadinimus suteikti dviem naujoms grupėms? „Lazy Bird“ ir kolibriai? O gal albatrosai ir sakalai keleiviai? Kiek šių pavadinimų jau naudoja nepriklausomos grupės?