Per savaitę – tik 3 sergantieji
Praėjusią, septintąją šių metų savaitę gripu Lietuvoje sirgo viso labo 3 žmonės – du Klaipėdos, vienas – Vilniaus apskrityje. Kiek anksčiau, šeštąją 2021 metų savaitę ir dar savaitę prieš tai sergamumas buvo tik šiek tiek didesnis. Sirgo po 7 žmones per savaitę.
Kiek daugiau sirgo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Praėjusią savaitę, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateiktais duomenimis, peršalimo ligomis, atmetus gripą, sirgo 3491 asmuo. Daugiausia sergančiųjų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Dar daugiau sergančiųjų ŪVKTI būta šeštąją šių metų savaitę. Neskaitant gripo, peršalimo ligomis sirgo 3998 žmonės.
Palyginkime 2020 metais šeštąją savaitę gripu ir ŪVKTI iš viso sirgo 23 tūkst. 851 asmuo, iš jų 1 474 gripu. Septintąją praėjusių metų savaitę iš viso ŪVKTI sirgo 22 tūkst. 934 asmenys, iš kurių 1 802 – gripu.
Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šeštąją šių metų savaitę buvo 14,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų, septintąją savaitę – 12,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Pernai bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šeštąją šių metų savaitę buvo 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, septintąją savaitę – 82,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Taigi pernai ir šiemet sergamumas gripu ir peršalimo ligomis tuo pačiu metu gerokai skyrėsi.
Rekordinis sezonas
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė portalui „Delfi“ sakė, kad šis gripo ir peršalimo ligų sezonas yra rekordinis pagal itin mažą susirgimų skaičių ir mato kelias galimas priežastis, kodėl jis toks žemas.
„Gripas niekur nėra dingęs, tik situacija dėl mažo sergamumo gripu susiklosčiusi ne tik Lietuvoje, ne tik Europos valstybėse, bet ir visame pasaulyje. Tai galima sieti su COVID-19 infekcijos viešpatavimu.
Žmonės visų pirma, pajutę simptomus, mažiau kreipiasi pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Jeigu pajunta simptomus, jie visų pirma galvoja, kad tai – COVID-19 ir tiriasi nuo šios ligos. Atmetus COVID-19 diagnozę, greičiausiai nebesigilina ir nedaro papildomų tyrimų, kad išsiaiškintų, kas tai. Jeigu atsakymas dėl COVID-19 teigiamas, žmogus yra stebimas šeimos gydytojų ir yra visa gydymo strategija, kurią sprendžia gydymo įstaigos.
Iš esmės tiek COVID-19, tiek gripas turi tą patį plitimo būdą ir simptomai labai panašūs. Tos prevencinės priemonės, kurių laikosi visas pasaulis, bandydamas išvengti ar sumažinti susirgimų COVID-19 skaičių, yra veiksmingos ir esant kitoms kvėpavimo takų infekcijoms, tokioms, kaip gripas. Tos priemonės yra atstumo laikymasis, nebendravimas su kitais asmenimis, turinčiais simptomų arba apskritai nebendravimas su ne savo šeimos nariais, rankų plovimas, rankų dezinfekcinių priemonių naudojimas, čiaudėjimo, kosėjimo etiketas, plius dengiančių nosį ir burną apsaugos priemonių naudojimas.
Tikrai galima teigti, kad, kai pasaulis, užsidaręs savo burbuluose, bando apsisaugoti nuo COVID-19, šitai tuo pačiu veikia ir kitas tokiu pat būdu plintančias infekcijas“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Blogiausia buvo per 2017-2018 metų gripo sezoną
NVSC specialistė pastebėjo, kad gripui, kaip ligai, būdingi metiniai sergamumo svyravimai. Dvejus metus iš eilės sergamumas gali būti žemesnis, po to porą metų šiek tiek aukštesnis.
Pvz., pernai sergamumas gripu irgi nebuvo ypatingai aukštas. Tiesa, aukštesnis nei šiemet. Nuo 2019 metų 40 savaitės iki 2020 metų šeštos savaitės registruoti 5667 gripo ir virš 300 tūkst. ŪVKTI. Šį sezoną – nuo 2020 metų 40 savaitės iki šių metų šeštos šių metų savaitės gripo registruoti tik 285 atvejai, o peršalimo ligų – 156 tūkst.
Praėjusio sezono metu dėl gripo ligoninėse gulėjo 596 asmenys, mirė – 11, šiemet nebuvo nė vieno nei hospitalizuoto, nei mirusio asmens.
O štai 2017-2018 metų gripo sezonas buvo vienas sunkiausių per pastarąjį dešimtmetį. Tais metais Lietuvoje per visą sezoną sirgo net 57 tūkstančiai žmonių. Tada cirkuliavo H3N2 gripo atmaina, JAV specialistų įvardinta kaip viena galingiausių.
Kelios gripo nuslopimo priežastys
Ir vis dėlto, kodėl šiemet gripu sergama tiek mažai, kai įprastai būna pats sergamumo šia liga pikas?
Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius infektologas Alvydas Laiškonis įžvelgė kelias šio reiškinio priežastis.
„Dabar visus daugiausia yra sujaudinusi koronavirusinė infekcija. Gripo diagnozę dažniausiai nustatinėdavo iš pirmųjų 1-3 laboratoriškai nustatytų atvejų. O paskui jau rašydavo diagnozę pagal klinikinius simptomus.
Kartais klinikiniai gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs. Gydytojai dabar turbūt daugiau apsidraudžia, ieškodami koronavirusinės infekcijos, kad jos nepražiopsotų.
O dar yra tokia vadinamoji virusinė interferencija. Jeigu vienu metu būna du virusai, tai tas, kuris yra stipresnis, dažniausiai išplinta, o silpnesnio pasireiškimas yra mažesnis. Dažniausiai vienu metu dvi virusinės infekcijos nelabai koegzistuoja: stipresnioji nugali.
Kitas dalykas – gana nemažai populiacijos šiais metais nuo gripo pasiskiepijo. Tai gal irgi turėjo įtakos“, – svarstė profesorius A. Laiškonis.
Pašnekovas spėjo, kad dalis žmonių, susirgusių gripu, galbūt šiemet net nesikreipė į gydytojus.
„Baimė yra baimė. Jeigu žmogus sunegaluoja, sukarščiuoja, jis dažniausiai bijo eiti pas gydytoją, o 2-5 dienas tiesiog išbūna namuose. Man atrodo, dalis gripo yra net nediagnozuojama, jeigu jis lengvai praeina. Žmonės bijo šiuo metu eiti pas gydytoją į polikliniką.
Be to, pas mus labai populiari savigyda. Beveik kiekvienuose namuose rasite paracetamolį, visus kitus medikamentus. Juos dvi-tris dienas sunegalavęs išgėrė, pakarščiavo ir viskas baigiasi. o gripas gi yra 5-7 dienų liga“, – atkreipė dėmesį profesorius A. Laiškonis.
Kaip diagnozuojamas gripas?
Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas spėjo, kad šiemet gripui išplisti sutrukdė karantinas.
„Mažai gripo atvejų nustatoma todėl, kad yra veiksmingos karantino priemonės. Karantinas nėra specifinė kontrolės priemonė COVID – 19, ji puikiai veikia ir kitoms oro lašelinėms infekcijoms. Gripui veikia veiksmingiau nes: virusas pažįstamas ir yra tam tikras bandos imunitetas, nemažas socialiai atsakingų ir save mylinčių žmonių nuo gripo pasiskiepija, tad jo plitimas dar labiau sumažėjęs. Taip pat pandemijos akivaizdoje antrus metus galima išduoti nedarbingumą pacientui neatvykus į gydymo įstaigą, tokiu būdu sumažinama galimybė užkrėsti kitus“, – portalui „Delfi“ komentavo gydytojas V. Morozovas.
Į klausimą, kaip šiemet gydytojai diagnozuoja gripą ir atskiria jį nuo COVID-19 infekcijos – juk abiejų virusų sukeltų ligų simptomai yra panašūs, gydytojas atsakė klausimu: „O kodėl moterys atpažįsta dešimt skirtingų atspalvių: avietinė, bordinė, purpurinė etc., o vyrams tai vis tiek tiesiog raudona?
Gydytojai yra mokomi nustatyti diagnozes. O dar yra toks medicininis atradimas, kaip tyrimai. Visa šalis sužinojo apie nosiaryklės testą dėl COVID, o gydytojai apie tokį testą dėl gripo žino jau metų metus. Taip ir diagnozuojame“.
Ar dabar nuslūgęs gripas vėliau smogs stipriau?
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas kiek anksčiau duodamas interviu portalui „Delfi“ kalbėjo, kad dėl dabar susiklosčiusios situacijos ekspertai prognozuoja 2022 metų rudenį gripo šuolį.
„Jeigu žmonės nesiskiepys nuo gripo ir bus mažai juo persirgusių, o gripo virusas vis tiek plis, vis tiek mutuos, tai tada, tikėtina, gali gripo gali būti netgi daugiau negu koronaviruso“, – įspėjo S. Čaplinskas.
Tiesa, profesorius A. Laiškonis nesiryžo teigti, kad sugrįžęs gripas smogs gerokai smarkiau, negu įprasto sezono metu.
„Visi virusai mutuoja. XIX amžiaus pabaigoje, prieš ispaniškąjį buvo sunkus rusiškas gripas, kuris paplito iš Kazachstano į Sankt Peterburgą ir toliau.
Savaime aišku, jeigu dabar neturime tiek daug gripo atvejų, jis gali mutuoti. Gi gripo viruso skirtingos atmainos būna kiekvienais metais: tai mes turim H3N2, tai H1N1. Sunkaus sezono galima tikėtis, bet aš to neprognozuočiau. Kai prognozuojame, žmonėms tai užsifiksuoja ir mes juos nuolat laikome tam tikroje baimėje. Ypatingai vyresnio amžiaus žmonės lieka tokioje stresinėje situacijoje. Mes tą jaučiame pagal tai, kad žmonėms padidėjo psichologinės problemos“, – pastebėjo A. Laiškonis.