Diskusijos dėl imuniteto paso įvedimo kilo ir prie Vyriausybės sudarytos Nepriklausomų ekspertų pritariamosios tarybos posėdyje.
Kaip portalui „Delfi“ pasakojo ekspertų tarybos narys bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, posėdyje diskutuota, kokie būtų tokio paso pliusai ir minusai, tačiau sprendimas nepriimtas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė antradienį žurnalistams pasakojo, kad vadinamąjį galimybių pasą sudarytų trys dalys: skiepas nuo koronaviruso, neigiamas koronaviruso testas ir imunitetas, įgytas persirgus COVID-19. Teigiama, kad toks pasas padėtų dalį veiklų ir žmonių sugrąžinti į darbą, o kartu atverti daugiau renginių, sporto klubus.
Į galimybių pasą siūloma įtraukti ir turinčius neigiamą COVID-19 testą, kol nuo koronaviruso nėra paskiepyti visi norintieji.
„Kadangi mes turime įsibėgėjančią vakcinaciją, bet dar neturime galimybės vakcinuoti visų, ieškome išeičių, kaip žmonės, kurie neturi galimybės būti vakcinuoti, galėtų naudotis tam tikromis paslaugomis – ar tai būtų renginiai, ar tai būtų sporto klubai, ar tai būtų maitinimo paslaugos“, – žurnalistams sakė A. Armonaitė.
V. Zemlys-Balevičius pastebėjo, kad imuniteto paso įvedimas kelia tam tikrų klausimų. Viena vertus, toks pasas diskriminuotų tam tikrus žmones, kita vertus kyla klausimas, kaip tai paveiktų žmonių skatinimą skiepytis nuo koronaviruso.
Klausimų kelia ir siūlymas galimybių pasą suteikti turintiems neigiamą koronaviruso testą.
„Neigiamas testas neduoda absoliučiai jokio saugumo. Neigiamas testas sumažina tam tikrą riziką, kai yra daromas profilaktinis testavimas, bet net ir tuo atveju rizika nėra nulinė. Tas dabartinis įsivaizdavimas, kad gauni neigiamą testą ir 72 val. esi saugus, yra labai pavojingas, nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimais.
Be to, yra speciali testų specifika, kaip jie yra konstruojami, koks jų jautrumas. Joks testas nėra idealus.
Vakcinacija yra aiški: tai suteikia saugumą, imunitetą, o neigiamas testas nėra vakcina. Tai tik parodo, kad šiuo momentu tu galbūt nesergi. Tas žodis „galbūt“ čia yra esminis. Nes kažkas su neigiamu testu vis tiek bus sergantis ir tada, jeigu viskas bus atidaroma žmonėms su neigiamais testais visiškai laisvai, be jokių ribojimų, tas neigiamas testas eliminuos dalį populiacijos tų, kurie bus teigiami, bet kartu praleis daug žmonių, kurie bus sergantys ir užkrės kitus. Prisiminkite, kaip buvo su M.A.M.A. visi prasitestavo, bet vis tiek keli susirgo“, – priminė V. Zemlys-Balevičius.
Nepriklausomų ekspertų pritariamosios tarybos balandžio 6 dienos posėdžio protokole taip pat nurodyta, kad vienkartis gyventojų testavimas dėl COVID-19 nesuteikia apsaugos ir reikšmingai nesumažina rizikos užsikrėsti.
Toks testavimas gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė sergantiems identifikuoti ir izoliuoti. Kartu konstatuota, kad reguliaraus testavimo nauda stabdant COVID-19 paplitimą yra akivaizdi.
Ekspertai nurodė, kad po vakcinacijos, nors ir ženkliai sumažėja, tačiau išlieka ligos pernešimo galimybė, todėl artimas kontaktas tarp neskiepytų ir paskiepytų žmonių lieka pavojingas neskiepytiesiems. Pažymėta, kad susibūrimuose, kur yra vakcinuotų ir nevakcinuotų žmonių, būtina išlaikyti epidemiologinės saugos priemones: pirmiausia socialinę distanciją ir burną nei nosį dengiančios kaukes.
Protokole taip pat parašyta: „Tarp vakcinuotų žmonių COVID-19 plitimo rizikos iš esmės nėra“.
Ekspertų tarybos narių nuomone, imunizuotu nuo COVID-19 žmogų būtų galima laikyti šiais atvejais:
- praėjus 1 sav. po „Moderna“ ar „Pfizer“ vakcinos antrosios dozės suleidimo;
- praėjus 4 sav. po „Johnson & Johnson“ vakcinos dozės suleidimo;
- praėjus 4 sav. po pirmos „AstraZeneca“ vakcinos dozės suleidimo, tačiau imunizuoto žmogaus statusas prarandamas jei po 4–12 sav. nebus paskiepyta antrąja doze;
- 180 dienų po persirgimo COVID-19, o po šio laikotarpio – paskiepijus bet kurios vakcinos viena doze;
- 60 dienų po atsitiktinai (t.y. be žinomo patvirtinto persirgimo ir negavus vakcinos) nustatytų antikūnų, o po šio laikotarpio – paskiepijus bet kurios vakcinos viena doze.
Tiems, kurie neatitinka bent vieno iš anksčiau nurodytų kriterijų, – reguliarus testavimas PGR testu ne rečiau nei kas 7 dienas ar kitu testu, parenkant testavimo dažnį pagal testo jautrumą, lyginant su PGR (įprastai antigeno testai turi būti atliekami bent 2 kartus per sav.).
Protokole rašoma: „Manoma, kad imunizacijos trukmė turi būti nurodyta, tačiau turi būti palikta galimybė, gavus naujų duomenų, keisti, atnaujinti terminus. Klausimas, ar po įvairių vakcinų reikėtų nurodyti „paso galiojimo“ trukmę, ar nenurodyti. Informacija vis atnaujinama, remiantis klinikinių tyrimų ilgalaikio stebėjimo bei „real world“ publikacijomis.
Imuninio atsako neturintys (neskiepyti ir nepersirgę) žmonės neatitiktų Covid saugaus žmogaus apibrėžimo – jiems galėtų būti netaikoma tik dalis apribojimų, jei jie reguliariai testuotųsi.
Vienkartinis ar reguliarus neimunizuotų žmonių testavimas galėtų būti naudojamas kaip papildoma saugumą didinanti priemonė atskirais atvejais. Pvz., būtų galima leisti neimunizuotus žmones į kino teatrą, užtikrinant saugius atstumus, su veidą ir nosį dengiančiomis kaukėmis (saugumo turi laikytis visi – ir imunizuoti, ir neimunizuoti žmonės, jei grupėje yra imunizuotų ir neimunizuotų žmonių) ir turinčius prieš < 24 val. atliktą neigiamą SARS-CoV2 testo atsakymą“.