Ekspertai vylėsi ir prognozavo, kad iki 2015 m. tymai išnyks, tačiau jų prognozės nepasitvirtino.
„Tymų virusas yra labai lakus ir mes visi esame imlūs, jeigu nesame sirgę ir nesame skiepyti. Tokia situacija baugina“, – sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Tymų neleidžia įveikti nebesiskiepijantys žmonės, ypač vaikai iki 7 m. amžiaus. Rodikliai Lietuvoje kasmet prastėja. Geru vakcinacijos rodikliu laikoma, kai paskiepytųjų skaičius pasiekia 90–95 proc.
„Galutinis rezultatas – nėra visų 86 procentų. Tymai tikrai yra nevaldomi“, – įspėjo D. Razmuvienė.
Pirminiai infekcijos simptomai panašūs į peršalimo – sloga, kosulys ir nedidelis karščiavimas, vėliau temperatūra kyla, ima berti veidą, visą kūną.
Šiemet Lietuvoje registruota jau 11 tymų atvejų: 3 vaikai, 8 suaugę. Pernai per visus metus buvo tik 3 atvejai. Prasta situacija ir Europoje.
„Virš 7 tūkstančių susirgusiųjų Rumunijoje ir 8 mirtys. Prognozės tokios, kad tymų atvejų daugės. Ateina vasara, atostogos, o visoje Europoje yra atvejų“, – kalbėjo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Europos ligų centras susirūpinęs – pateikė griežtas rekomendacijas, kad šalys didintų skiepijimą.
„Nuo tymų skiepijami vaikai pagal profilaktinį skiepų kalendorių, skiepijami ir sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlytį turėję asmenys“, – vardino SAM sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Šalyse, kuriose registruojami protrūkiai, nemokamai skiepijami ir suaugusieji.
„Reikia konstatuoti faktą, kad skiepijimo apimtys yra prastos ir jos vis blogėja su nedideliais pakilimais“, – teigė Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.
Medikai kalba apie sudėtingus atvejus ir teigia, kad pastaruoju metu atvyksta neskiepyti vaikai.
„Visiškai neskiepyti vaikai, ir ta tendencija ryškiai matoma ligonių priėmimo skyriuose“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Anot I. Ivaškevičienės, ėmė daugėti vaikų, sergančių ir kokliušu – liga, kuri buvo primiršta. Kokliušas dar vadinamas 100 dienų kosulio liga, jai būdingi stiprūs priepuoliai, dažnai besibaigiantys vėmimu, daugiausia serga kūdikiai ir mažamečiai. Į ligonines patenka vaikai ir dėl vėjaraupių.
„Keliavo vaikai į vadinamus vėjaraupių vakarėlius – kai vienas suserga ir tada atveda kitus, kurie nėra sirgę. Tie vakarėlių dalyviai dažnai atsiduria mūsų infekcinių ligų skyriuje“, – pasakojo I. Ivaškevičienė.
„Šlapinimosi metu skauda, nes išberta ne tik oda, bet ir gleivinės. Valgyti sunku, nes burna išberta“, – kalbėjo Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Jurga Dūdienė.
Vieni tėvai teisinasi, kad apie vėjaraupių skiepus nežinojo, kiti bijo šalutinių reakcijų.
„Nuo meningokokinės infekcijos irgi pasireiškia audringa, rimta, imunitetą formuojanti reakcija. Tai yra normalus organizmo atsakas ir jam galima pasiruošti“, – teigė J. Dūdienė.
Dabar privalomų skiepų nėra, dėl to žmonės, vadinamieji natūralistai, renkasi laisvai. Yra tik profilaktinis kalendorius, rekomendaciniai skiepai nuo 14 infekcijų.
„Visi bendrai – ir medikai, ir visuomenė turime imtis sąmokslo teorijų naikinimo. Kviečiu tikrai“, – ragino J. Dūdienė.
Nuo šio rugsėjo 50–55 m. amžiaus žmonės nemokamai bus skiepijami nuo erkinio encefalito. Nuo kito sezono nuo gripo nemokamai pasiskiepyti galės ir vaikai nuo 2 dvejų iki 7 metų.
LNK Žinių reportažą žiūrėkite čia:
Kaip „Delfi“ yra sakiusi gydytoja I. Ivaškevičienė, dažniausiai vėjaraupiais vaikai užsikrečia nuo kitų vaikų bendruose kolektyvuose, ugdymo įstaigose.
Pasak medikės, „vėjaraupiai yra virusinė infekcija, lengvai plintanti uždarose patalpose. Liga turi inkubacinį laikotarpį, tai reiškia, organizme gali būti 21 dieną, tačiau nesukelti jokių simptomų“.
„Vienas pirmųjų vėjaraupių simptomų – karščiavimas ir bėrimas, kai žmogaus odą nusėja pūslelės. Vėliau pūslelės gali pratrūkti, tada iškyla pavojus antrinėms bakterinėms infekcijoms. Po šios stadijos ant odos užsideda šašai, kuriems nukritus gali likti pigmentinės dėmės“, – aiškino I. Ivaškevičienė.
Jos teigimu, dažniausiai nuo vėjaraupių pacientai gydomi namuose, o sunkesniais atvejais guldomi į ligoninę.
Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vadovas Darius Varaškevičius yra teigęs „Delfi“, kad dažniausiai į ligoninę patenka neskiepyti nuo vėjaraupių vaikai. Medikas akcentavo, kad norint išvengti protrūkių bei komplikacijų, vaikus reikia paskiepyti.