Įstatyme buvo siekiama apriboti sukuriamų embrionų skaičių, uždrausti embrionų šaldymą, todėl ir neišvengiamai plačiau taikyti pagalbinį apvaisinimą su šaldytomis kiaušialąstėmis. Sukuriamų embrionų skaičiaus apribojimas bei embrionų šaldymo draudimas mažina nevaisingų porų galimybę susilaukti vaikų ir didina nevaisingumo gydymo kaštus. Pastarųjų metų mokslinės literatūros duomenys ir reali patirtis veikia kaip svarbūs argumentai, rašoma pranešime spaudai.
Visų pirma, embrionų šaldymas Europinėse praktikose ženkliai lenkia kiaušialąsčių šaldymą. Remiantis 2010 metų duomenimis, kiaušialąsčių šaldymas buvo taikomas 10 Europos šalių, didžioji dauguma (87%) atvejų teko Italijai ir Ispanijai. Nepaisant tobulėjančių kiaušialąsčių šaldymo metodų ir gerėjančių rezultatų, didžioji dauguma šalių rinkosi embrionų šaldymą, o ne pagalbinio apvaisinimo procedūras su atšildytomis kiaušialąstėmis: pastarųjų buvo atšildyta vos 4859 lyginant su 114593 atšildytais embrionais. Taigi dažniausiai kiaušialąstės šaldomos ne siekiant jas panaudoti pagalbiniam apvaisinimui, o vaisingumo išsaugojimui onkologinių ar lėtinių ligų atveju; kai nepavyksta gauti spermatozoidų kiaušidžių punkcijos dieną bei atidėtos motinystės atveju.
Antra, Italija priėmusi analogišką Lietuvai pagalbinio apvaisinimo įstatymą sulaukė ryškių neigiamų pasekmių, todėl buvo priversta jį atšaukti. 2004 m. Italijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo reglamentavo pagalbinio apvaisinimo procedūras, be donorystės ir ikiimplantacinės genų diagnostikos draudimo, apribojo ir sukuriamų embrionų skaičių iki 3, bei uždraudė embrionų šaldymą. Mokslinių tyrimų duomenimis, šie apribojimai turėjo neigiamos įtakos pagalbinių apvaisinimo būdų rezultatams: nėštumų ir gimimų dažnis Italijoje įstatymo galiojimo metu buvo vos 21,4% ir 13,4 % atitinkamai lyginant su 29% ir 21,5% Europos šalyse, kuriose tokių apribojimų nebuvo. 2009 m. pastarieji apribojimai buvo atšaukti konstituciniam teismui nusprendus, kad tokie draudimai pažeidžia poros teises į geriausią gydymą, paremtą mokslinių pasiekimų pagrįsta klinikine praktika.
Trečia, persileidimų dažnis naudojant kiaušialąstes yra didesnis, nei naudojant embrionus. Nors mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie kiaušialąsčių išgyvenimo galimybes po atšildymo ir pagalbinio apvaisinimo rezultatus naudojant jas vis dar prieštaringi, tačiau akivaizdu, kad kiaušialąsčių šaldymo-atšildymo efektyvumas tobulėjant šaldymo metodams sparčiai didėja. Naujausi duomenys rodo, kad apvaisinimo dažnis, embrionų gyvybingumas bei klinikinių nėštumų procentas naudojant tiek šviežias, tiek šaldytas kiaušialąstes yra panašus, tačiau persileidimų dažnis išlieka statistiškai didesnis. Beje, pastarieji metaanalizės būdu gauti rezultatai buvo pateikti apibendrinus Medline (1980-2013), Embase (1980-2013) ir Cochrane duomenų bazes. Nors, kiaušialąsčių šaldymo-atšildymo rodikliai teikia vilčių, tačiau didesnis persileidimų skaičius kol kas neleidžia įteisinti kiaušialąsčių šaldymo kaip rimtos alternatyvos embrionų šaldymui klinikinėje praktikoje.
Ketvirta, procedūros kaštai naudojant užšaldytas kiaušialąstes pagalbiniam apvaisinimui yra didesni. Norint panaudoti užšaldytas kiaušialąstes, pacientas už pagalbinio apvaisinimo būdą – intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI) mokės kiekvieną kartą, kai bus siekiama sukurti embrionus, tuo tarpu apvaisinus visas gautas kiaušialąstes kiaušidžių punkcijos dieną pacientas už procedūrą moka tik kartą. Be to šaldytos - atšildytos kiaušialąstės gali būti apvaisinamos tik ICSI būdu, todėl pacientai bus privesti mokėti už sudėtingesnę ir brangesnę procedūrą, nors ir nėra reikalo jai atlikti.