„Šią savaitę sūnų, kuriam yra 1 metukai ir 3 mėnesiai, nuvežėme paatostogauti pas senelius Alytuje. Rugsėjo 20-21 d. naktį vyro mama pajuto, kad vaikas karščiuoja. Kadangi jis dar mažas, ji nusprendė nedelsti ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri juos abu nugabeno į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių. Ten ir prasidėjo įdomūs dalykai“, - DELFI rašė moteris.
Viktorijos teigimu, net nespėjus nupasakoti, kuo skundžiasi vaikas, buvo pareikšta, kad už apžiūrą reikės mokėti pinigus.
„Klausimas – vos 1 metų vaikas su aukšta temperatūra, Lietuvos pilietis, turintis sveikatos draudimą net Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje – už ką mokėti? Visada buvau įsitikinusi, kad Lietuvoje draustiems asmenims, o tuo labiau kūdikiams, pirmoji pagalba ir gydymas yra nemokami“, - piktinosi mama.
Prašymas pirma apžiūrėti vaiką ir tik paskui kalbėti apie pinigus esą nebuvo išgirstas tol, kol vyra mama neištraukė „kozirio“ - „turim giminaitę, dirbančią sveikatos apsaugos sistemoje“.
„Ir tai jau ne pirmas atvejis šioje ligoninėje. Prieš keletą metų lygiai taip pat atgabenus karščiuojantį anūką buvo paimti pinigai už apžiūrą. Tik tąkart nieko nežinanti ir išsiganduti močiutė susimokėjo. Aišku, parašius skundą, pinigai buvo sugrąžinti. Tačiau kiek žmonių au buvo apgauti? Išsigandęs dėl savo sveikatos žmogus tikriausiai nesusimąstydamas susimoka už šiaip nemokamą apžiūrą“, - piktinosi pašnekovė.
Vėliau susisiekus su mama paaiškėjo, kad berniukas šiuo metu sveiksta – jis buvo susirgęs angina, dėl kurios ir pakilo aukšta temperatūra.
Kita istorijos pusė
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas, anesteziologas-reanimatologas Dmitrij Kačiurin mamos kaltinimus vadina nepagrįstais. Pašnekovas paaiškino, iš kur galėjęs kilti nesusipratimas.
„Mūsų duomenys rodo, kad vaikas – Lietuvos pilietis, todėl, aišku, draustas PSDF lėšomis. Berniukas pas mus su greitąja atvyko rugsėjo 21 d. 9 val. 26 min.Tačiau jis yra „prisirašęs“ prie Centro poliklinikos Vilniuje.
Įprastai, jei asmuo kreipiasi į antro lygio gydymo įstaigą dėl nebūtinos pagalbos, jo poliklinikos darbo metu, jis privalo sumokėti arba turėti siuntimą iš gydytojo“, - aiškino D. Kačiurin.
Paklaustas, ar tai, kad asmuo atvyksta su greitąja, ką nors keičia, pašnekovas paaiškino, kad nebūtinai.
„Greitoji negali išrašyti siuntimo. Atvykimas su greitąja nėra tas pats, tarsi turėtum gydytojo pasirašytą siuntimą. Bet koks Lietuvos pilietis gali kreiptis į bet kokią gydymo įstaigą – ligoninę ar polikliniką – dėl būtinosios pagalbos. Ji yra suteikiama nemokamai. Jei gydytojas nusprendžia, kad pagalba nebuvo būtinoji, tas žmogus, kuris kreipėsi į priėmimo skyrių be siuntimo, privalo už konsultaciją sumokėti. Pabrėžiu – jei tai vyksta poliklinikos, kur pacientas yra užsiregistravęs, darbo metu“, - biurokratines subtilybes aiškino ligoninės atstovas.
Tačiau mažojo paciento atveju, jam mokėti nereikėjo.
„Dabar visiems pacientams, atvykusiems į ligoninę, yra duodamas lapelis-sutikimas, kuriame žmogus pasirašo dėl to, jog atvykus be siuntimo, jei pagalba nebūtina, teks sumokėti. Tai tarsi įspėjimas prieš vizitą.
Šio vaiko atveju jam buvo suteikta būtinoji pagalba. Jį atlydėjęs asmuo pasirašė sutikimą, Dažnai būna skandalai, kai žmonės piktinasi nežinoję, nebuvę įspėti. Jei žmogaus gyvybei gresia pavojus, niekas negalvoja apie jokius parašus ir puola gelbėti gyvybę. O kai čia karščiuojantis vaikas atvyko su močiute, ji buvo įspėta, kad teks sumokėti po apžiūros, jei pagalba bus nebūtina. Veikiausiai visas nesusipratimas ir įvyko šioje vietoje, kai ji pamanė, kad būtinai teks mokėti.
Tačiau vaiką apžiūrėjusi gydytoja nusprendė, kad jam reikalinga būtinoji pagalba. Ji buvo suteikta. Močiutė su vaiku išvyko nemokėję, o sąskaita bus pateikta ligonių kasoms. Tai, kad nereikėjo mokėti tik pagrasinus pažįstamais ministerijoje – yra blefas“, - sakė D. Kačiurin.
Ligoninės atstovas apgailestavo, kad lietuviai neretai galvoja, kad jiems viskas nemokama, pacientams kartais trūksta informacijos, jog gydytis reikia eiti į savo polikliniką, kad prieš norint ligoninės paslaugų, pirmiausia reikia šeimos gydytojo siuntimo.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informacija dėl būtinosios medicinos pagalbos
Pagal galiojančius teisės aktus (LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“), kiekviena gydymo įstaiga pagal kompetenciją visiems pacientams privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją pagalbą. Už būtinąją medicinos pagalbą mokėti nereikia.
Jei kreipiamasi į ligoninę savaitgaliais ir poliklinikos (šeimos gydytojo) nedarbo metu, paciento būklę įvertina tos gydymo įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas. Jeigu pacientui tuo metu reikia būtinosios medicinos pagalbos – ji jam nedelsiant suteikiama.
Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija ir teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas.
Jeigu pacientas kreipiasi į gydymo įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl sveikatos sutrikimo, kuris neatitinka būtinosios pagalbos masto (nenustatomos būtinosios medicinos pagalbos teikimo indikacijos), o su šia gydymo įstaiga pirminė sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje pacientas yra prisirašęs, dėl paslaugų teikimo šios įstaigos nedarbo metu turi sudariusi sutartį, įstaigos atsiskaitys tarpusavyje ir mokėti pacientui nereikės.
Jei vaikutį apžiūrėjęs gydytojas nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia – jis į ligoninę neguldomas, o tėvams su ligoniuku rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas ne tik sprendžia dėl tolesnio gydymo, bet ir prireikus išduoda siuntimą reikalingiems tyrimams, o jei reikia – į ligoninę.
VLK primena, kad draudžiamiesiems svarbu žinoti, jog visus rūpimus klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Visais atvejais, išgirdus siūlymą susimokėti, svarbu paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų paaiškinti, kodėl už suteiktą paslaugą prašoma mokėti. Negavus aiškaus atsakymo, galima raštu kreiptis į teritorinę ligonių kasą, kuri nustatytų, ar mokestis teisėtas. Nustačius, kad mokestis neteisėtas, gydymo įstaiga turės grąžinti lėšas pacientui.