Epidemiologas Paulius Gradeckas neabejoja: šis virusas yra vienas iš pačių šlykščiausių virusologijos istorijoje. Blogesnis net negu daug gyvybių pareikalavęs 1918 metais paplitęs vadinamasis ispaniškasis gripas.
Portalas „Delfi“ su epidemiologu kalbėjo apie tai, ką reiškia Lietuvai patekimas į raudoną zoną Europos COVID-19 žemėlapyje ir, kas nulėmė tokį šoktelėjusį sergamumą.
ECDC valstybes skirsto pagal šviesoforo principą: į žalias, geltonas, raudonas ir tas, kuriose ypač prasta sergamumo situacija – juodas. Taigi, ar dėl to, kad mes pakliuvome į raudoną zoną, mums gresia kokie nors judėjimo į kitas šalis ar iš jų, ribojimai?
„Europos Sąjungos valstybės, nustatydamos karantino, izoliavimosi, atvykimo ir išvykimo karantinus, vadovaujasi tuo šviesoforo principu. Vadovaudamosi tais kriterijais ES narės gali nustatyti, kad, pvz., iš raudonos spalvos valstybių atvykę asmenys turėtų izoliuotis.
Bet lygiagrečiai yra sutarimas dėl Europos elektroninio sertifikato, vadinamojo skiepų paso, kuris sako, kad valstybė narė negali vienašališkai priimti sprendimų, kurie diskriminuotų visus žmones, nepriklausomai, ar jie pasiskiepiję, ar ne.
Iš mano asmeninės patirties: aš atvykau iš šalies, kuri nepriklauso Europos Sąjungai, kur sergamumas yra juodas. Bet, kadangi turiu Europos skaitmeninį sertifikatą, tai yra – pasiskiepijęs Europos Sąjungoje registruota vakcina, pilnu jos režimu, man nereikėjo izoliuotis tam tikrą laikotarpį, nes pripažįstama, kad, atvykstant iš tam tikros šalies, skiepytiems izoliacija yra neprivaloma“.
Kartu epidemiologas pastebėjo: „Plintant delta atmainai vis daugiau šalių nusprendžia taikyti griežtesnį ribojimą net ir pasiskiepijusiems, nes žmogus gali savo nosiaryklėje virusą nešioti tam tikrą laiką. Taip bus tikrai ne visą laiką, kaip bandoma piešti juodomis spalvomis, bet jis turi arba pasitikrinti, arba izoliuotis tam tikrą laiko tarpą ne dėl to, kad nesusirgtų, bet todėl, kad natūraliai tas virusas pasišalintų iš nosiaryklės“.
P. Gradeckas, paklaustas, kokia pagrindinė priežastis, kad Lietuvoje taip pastaruoju metu išplito koronavirusas, sakė, jog sunku rasti stipriausią dedamąją. Tačiau akivaizdu, kad koronavirusas labiau plinta tarp nepasiskiepijusių žmonių.
„Skiepytiems žmonėms svarbiausia žinutė yra ta, kad, net ir nešiojant virusą, net ir turint nestiprius simptomus, apie ką mūsų skiepų priešininkai kalba, vis tiek skiepas apsaugo nuo itin sunkių komplikacijų, ypač jaunus žmones.
O tai, kad virusas prašoka skiepų barjerą ir žmonės vis tiek užsikrečia, tik rodo, kad šiuo metu turime virusą, kuris, sakyčiau, kiek žinome ir galime atsekti virusologijos istoriją, yra šlykščiausias, įsimetęs į populiaciją, netgi bjauresnis negu ispaniškasis gripas, nes jo ir plitimas greitesnis, ir pažeidžiamų grupių daugiau, ypač turint šių laikų kontekstą.
Šiais laikais pasaulio šalis, neturinti išvystytos sveikatos priežiūros sistemos, yra stipresnė negu Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kurios labiausiai buvo paliestos ispaniškojo gripo epidemijos, kai jos patyrė tai 1918 metais.
Šiandien 99 proc. šalių turi stipresnę sveikatos priežiūros sistemą negu tuomet turėjo JAV, bet net ir su tokiais pajėgumais mes turime virusą, plintantį ne mažesniu greičiu, ne mažesniais mastais, o vis dar didesnį ano viruso mirtingumą per capita nulėmė tai, kad anuo metu susirgęs jūs nebūtumėte gavęs deguonies lovos su deguonimi, tiekiama iš švarių talpų, su teigiamu slėgiu.
Tuo metu geriausia, ką jūs būtumėte gavę, tai seselė, kuri ateitų kartą-du kartus per parą ir patikrintų jūsų pulsą, o tuomet pasakytų sanitarui, kad šitą lovą galite atlaisvinti“, – vaizdžiai pasakojo epidemiologas.
Ir, nors sukurti skiepai, labiau apsaugantys nuo sunkiausių koronaviruso formų ir net nuo mirties, vis dėlto pastaruoju metu pasirodė žinučių apie keleto pilnai paskiepytų žmonių mirtis. Dviejų paskiepytų žmonių gyvybes koronavirusas nusinešė Latvijoje, vieno – Graikijoje. Skelbiama, kad pastarasis vyras neturėjo būklę galinčių pabloginti gretutinių ligų.
Paklaustas, kodėl taip galėjo nutikti, P. Gradeckas atsakė: „Tai galima paaiškinti nepakankamu imuniteto susidarymu.
Mes tik teigiame, kad žmogus yra paskiepytas, bet negalime pasakyti, ar jam susidarė imunitetas.
Infekcinėje ligoje turime šeimininką, virusą, priemonę – vakciną ir statusą: imlus arba imunizuotas. Tik tyrimai, kuriais remiantis nustatomas vakcinos veiksmingumas, gali nustatyti, kiek atvejų ta vakcina suveikia.
Tas veiksmingumas vis dar yra apie 90 proc., kalbant apie „Pfizer“, o apie 10 proc. vakcina nesuveikia.
Iš tų 10 procentų gali būti įvairių priežasčių, kodėl taip nutiko. Gali būti, kad jo organizmo savybės neleidžia susidaryti imunitetui. Tai lėmė, kad žmogui ligos eiga galėjo būti fatališka. Taip žmonės, neturėję jokių gretutinių ligų, nuo šitos ligos miršta“.