Oficialiai naujų atvejų sumažėjo vos per dvi savaites nuo 54 tūkst. 674 liepos 17-ąją iki 22 tūkst. 287 rugpjūčio 2-ąją.
„Niekas tiksliai nežino, kas vyksta“, – „Nature“ sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos epidemiologas Johnas Edmundsas.
Kol kas nežinia ir, ar tai reiškia, kad šios bangos pikas Jungtinėje Karalystėje jau praėjo ar tiesiog pasiektas taškas, nulemtas keleto socialinių veiksnių.
Stebint Jungtinės Karalystės duomenis kyla klausimas, ar tas pats laukia ir Lietuvos? Pasigirdo net prognozių, kad mūsų šalyje panašus atvejų kritimas galimas rugsėjo viduryje. Apie tai portalas „Delfi“ kalbėjosi su epidemiologu Pauliumi Gradecku.
– Jungtinėje Karalystėje šiuo metu yra akivaizdžiai sumažėjęs sergamumas koronavirusu. Kaip manote, kokios yra galimos to priežastys?
– Pandemijos, ypač virusų, plintančių oro lašeliniu būdu (tai yra pačiu efektyviausiu būdu, kuriuo užsikrečiama virusais), turi vieną bendrą savybę – jos banguoja: vieną bangą keičia kita. Tai natūralu, kad, pasiekus piką, ateina fazė, kada leidžiamasi, nes tuo metu imlių žmonių skaičius, priklausomai nuo plintančios padermės, pasiekia vadinamąjį įsisotinimo lygį ir nebeplinta taip greitai.
Virusui plisti greitai, greičiausiu jo įmanomu plitimo tempu, reikia imlios populiacijos. Pasakysiu palyginimą: tuo metu, kai automagistralė Vilnius-Kaunas arba Kaunas-Klaipėda yra tuščia, gali važiuoti, kad ir 180 km per valandą greičiu, kas nėra leistina, bet teoriškai įmanoma. Bet tu negali to daryti sekmadienio vakarą todėl, kad ji yra užkišta. Taip yra ir su virusais: kai vis daugiau žmonių yra persirgę, sergantys arba imunizuoti, virusas tiesiog negali jų užkrėsti. Reikia atsirasti naujai virusu padermei, kad jis vėl galėtų sėkmingai plisti net ir tarp tų žmonių, kurie yra persirgę.
Delta atmaina turi savo įsisotinimo lygį, kiek ji gali dar papildomai užkrėsti žmonių. Kada imlių žmonių skaičius pradeda mažėti, pradeda mažėti ir viruso plitimas, kas aiškiai matosi statistikoje. Tada toje vadinamoje susirgimų kreivėje leidžiamasi nuo kalno iki kitos bangos.
Geriausiu, etaloniniu atveju kiekviena banga būtų vis mažesnė ir mažesnė: pirmoji – didžiausia, antra – mažesnė, trečia – dar mažesnė, įvedus skiepijimą – dar sumažėtų. Bet virusas irgi nesnaudžia: jis keičia savo prisikabinimo mechanizmus, savo mechanizmus, kuriais patenka į mūsų gleivinę. Tada kyla kova tarp priemonių, kurias mes vadiname nenatūraliomis – mes jas kuriame, ir viruso, kuris mutuoja natūraliai. Taigi vyksta kova tarp mūsų pastangų apsisaugoti ir viruso galimybių mutuoti.
– Ar Lietuvoje jau pasiektas šios bangos pikas?
– Sunku pasakyti, ar šiuo metu yra pikų pikas. Tas pats pikas gali išsilaikyti plato fazėmis. Įsivaizduokite: jūs kylate į kalną ir ant jo yra aikštelė. Taip tam tikrą laiką išsilaiko tas pats atvejų skaičius. Net ir nepastebėjus, kad staigiai atvejų nemažėja, nereiškia, kad jie dar kils.
Gali būti ir taip, kad užlipus ant kalno matote dar vieną įkalnę, nes pasikeičia pati viruso struktūra arba virusas suranda naują žmonių grupę, kurioje jis plinta. Pavyzdžiui, dabar iki rugsėjo 1-osios liko visai mažai laiko – kiek daugiau nei savaitė ir bus matyti, kaip tas virusas plis tarp vaikų, tarp jaunų suaugusiųjų – studentų, tarp paauglių iki 18 metų. Tai vėlgi labai gali lemti papildomus susirgimus kreivėje.
Jeigu net ji ir stabilizuotųsi iki rugsėjo 1 dienos, sugrįžus į kolektyvus ji gali vėl šoktelėti. Nuo kokios rugsėjo 10, praėjus 7–8 dienoms nuo kontaktų pradžios, ta kreivė gali vėl staiga paaugti.
– Ar mirčių šuolis tada irgi tikėtinas?
– Dėl ko gali būti mirčių šuolis? Gali taip būti dėl viruso savybių, kad jis stengiasi kuo greičiau nužudyti savo šeimininką.
Šiaip reta virusų grupė taip elgiasi. Aišku, yra hemoraginiai virusai, kuriems priklauso Krymo–Kongo karštinė, Ebola, beždžionių maras. Nuo šitų virusų mirtingumas yra pakankamai didelis ir jų tikslas yra sunaikinti savo šeimininką.
Visų kitų virusų pagrindinis tikslas yra išplisti – ne nužudyti šeimininką, bet jį padaryti infekuotu, kad kuo didesniame areale jis virusą išplatintų.
Ar gali keistis šis virusas į sukeliantį didesnį mirtingumą? Jo pusbroliai – SARS ir MERS – turi didesnį mirtingumą per capita ir per susirgusiųjų skaičių, tai „tobulėti“ jam dar yra kur.
Nemaža priežastis, dėl ko mirtingumas padidėja, yra ta, kad išnaudojami resursai.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėjo, kad kol kas resursai ligoninėse yra pakankami, bet, didėjant susirgusiųjų skaičiui, ypač tarp nepaskiepytų asmenų, nes jiems dažniau prireikia hospitalizacijos, galime turėti jau kitą situaciją, kada neužtenka žmogiškųjų pajėgumų visiems teikti visokeriopą pagalbą. Paprastai tariant, tada atsiduriame gruodžio-sausio situacijoje, kada gydytojai labai aiškiai pasakė: vyresni žmonės, turintys daugiau gretutinių ligų turėjo didesnę riziką numirti.
Be abejo, pats virusas greičiau paveikia tokius žmones, bet taip yra ir dėl to, kad, sumažėjus pajėgumams, lieka mažiau galimybių tokius pacientus gaivinti – suteikti jiems palaikomąją pagalbą.