„Oi, labai sunkiai. Smegenys buvo paveiktos, mane beveik paralyžiuotą nuvežė į ligoninę“, – LNK Žinioms sakė kaunietė Pranciška.
Zita gavo kitokią „dovaną“ iš gamtos – Laimo ligą.
„Čia va, daviausi prie Neries, tyrinėjau visokius augaliukus ir, matyt, įsikabino. Nieko nejaučiau, nemačiau, tik ant kojos turėjau rudą dėmę“, – sakė Zita.
Visgi žmonės, nors ir žino, kad gamtoje erkės yra dažnas kompanionas, saugojasi ne visi. LNK kalbintas vyras sakė, kad tiesiog neina per aukštas žoles, o kita moteris teigė, kad erkių nepagauna, todėl ir skiepytis neina.
Užkrečiamųjų ligų specialistai sako, kad saugotis būtina, ypač dabar.
„Jei yra besitęsianti sausra, miško paklotė išdžiūvusi, erkių randama šiek tiek mažiau stebėsenos metu. Bet, jei yra drėgnos, miškingos vietovės, tai dabar, birželį jų pikas“, – sako Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Rima Gabrielaitė.
Sukurtas specialus žemėlapis, kuriame pažymėta, kokiose vietose erkių platinamomis ligomis užsikrečiama dažniausiai. Pradėjus žymėti duomenis, rezultatai nustebino ir specialistus: užkrėsta visa Lietuva. Jį galite rasti čia:
„Erkiniu encefalitu didesnė rizika užsikrėsti Vakarų, Šiaurės Rytų Lietuvoje, o Laimo liga Pietryčių, Vakarų Lietuvoje“, – kalbėjo R. Gabrielaitė.
Palyginti su pernai metais, šiemet susirgimų padaugėjo kartais, per pusmetį Lietuvoje dėl erkių kaltės jau mirė 3 žmonės.
„Kalbant apie Kauno apskritį, Laimo ligos padaugėjo 3 kartus palyginus su pernai, erkinio encefalito bent jau Kauno apskrityje panašiai, šiuo metu turime apie 20 registruotų atvejų“, – sakė R. Gabrielaitė.
Medikai sako, kad komplikacijos būna itin rimtos. Pasak Kauno poliklinikos šeimos gydytojos Ivetos Dubrovos, erkinis encefalitas pirmiausia pasireiškia karščiavimu, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu. Laimo liga pasireiškia odos paraudimu, raumenų, sąnarių skausmais.
Populiarėja ir draudimas nuo erkių platinamų. Viena draudimo bendrovė pernai už Laimo ligą išmokėjo 40 tūkst. eurų.
Erkių platinamų ligų galima parsinešti nebe tik iš miško. Specialistai fiksuoja tendenciją, kad dažniausiai žmonės užsikrečia tiesiog viduryje miesto, mažesniuose ar didesniuose parkuose. Štai pavyzdžiui Kauno mieste pavojingiausios vietos yra Santakos parkas, sala prie „Žalgirio“ arenos ir Ąžuolyno parkas.
LNK Žinių reportažą rasite čia:
Erkinis encefalitas (EE) – gamtinė židininė virusinė žmogaus liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus, rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje. EE yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.
Kaip užsikrečiama? Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erkės. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė.
Per pieną. EE užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūra – per 5 minutes.
Klinikiniai požymiai ir pasekmės
EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai yra septynios dienos, tačiau aprašyta atvejų iki 28 dienų. Inkubacinis periodas po per maistą plintančios infekcijos paprastai yra trumpesnis, apie keturios dienos.
Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.
Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 2–10 (vidutiniškai 5) dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, pykinimas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Būdingi laboratoriniai pirmosios EE bangos požymiai yra leukopenija ir trombocitopenija. Jas sukelia EEV diseminacija pirmosios bangos metu į kaulų čiulpus ir dėl to atsiradęs trumpalaikis kaulų čiulpų slopinimas, kuris pasireiškia trumpiausiai gyvenančių forminių elementų kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje. Gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.
