Situacija Estijoje ir Lietuvoje skiriasi
Per pastarąsias savaites Estijoje ėmė daugėti užsikrėtusių koronavirusu, o šią savaitę šalyje užfiksuota apie 230 atvejų.
Pagal Estijos Sveikatos departamento sergamumo koronavirusu statistiką, per pastarąjį mėnesį Taline apie 350 žmonių užsikrėtė COVID-19. Kituose regionuose sergančiųjų mažiau: pvz., Tartu – 133, Narvoje – 48, Pernu – 33 užsikrėtę žmonės.
Estijos Sveikatos departamento Gripo centro vyriausiosios specialistės Julijos Geller, per pastarąsias 5–7 savaites susirgusių koronavirusu kiek padaugėjo. Tai gali būti susiję su tuo, kad šiuo metu – vasara, žmonės daugiau bendrauja ir keliauja.
Lietuvoje šiuo metu užsikrėtimų koronavirusu daugėja nežymiai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusią parą nustatyti 45 COVID-19 atvejai. Per savaitę užsikrėtimų virusu vidurkis – 41 atvejis.
Kaip „Delfi“ pakomentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Gresta Gargasienė, Lietuvoje 28-ą metų savaitę „bendras susirgimų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius sumažėjo, lyginant su 27 sav. duomenimis. Lietuvos mastu stebimas nežymus COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas: birželio 3–9 d. buvo 78 atvejai, birželio 10–16 d. – 105, birželio 17–23 d. – 169, birželio 24–30 d. – 158, liepos 1–7 d. – 159, liepos 8–14 d. – 267 atvejai“.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, po labai mažos SARS-CoV-2 cirkuliacijos laikotarpio nuo gegužės mėn. tik keliose duomenis teikiančiose ES / EEE šalyse pastebėtas padidėjęs SARS-CoV-2 aktyvumas, informavo G. Gargasienė.
SARS-CoV-2 aktyvumo didėjimas prasidėjo maždaug šešiomis savaitėmis anksčiau nei 2023 m. vasarą.
Sezoninio gripo aktyvumas ES / EEE lygiu šalyse išliko stabilus ir nedidelis. Kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) aktyvumas ES / EEE šalyse išliko žemas.
Jokių nerimą keliančių ženklų kol kas nestebima, NVSC poziciją pateikė G. Gargasienė.
Estijoje – naujas variantas
J. Geller teigimu, nuo metų pradžios Estijoje vis plačiau plinta naujas koronaviruso variantas JN.1, kuris paplitęs ir kitose Europos šalyse.
„Kiek matome, šie dabar paplitę variantai nėra sunkesni, kalbant apie ligos eigą, jie nesukelia sunkesnių ligos atvejų, lyginant su ankstesniais variantais“, – komentavo specialistė.
Ji pabrėžė, kad metu ligoninėse nėra sergančiųjų koronavirusu, tad situacija nėra sudėtinga. Estijos Sveikatos apsaugos departamentas stebi, kokiu spartumu daugėja užsikrėtimo atvejų, kiek žmonių patenka į rizikos grupę ir koks galimas pavojus šalies sveikatos apsaugos sistemai.
„Jeigu kalbėtume apie viruso logiką, virusai įprastai renkasi vieną iš dviejų evoliucijos rūšių. Jie arba tampa pavojingesni ir mažiau užkrečiami, arba mažiau pavojingi ir su didesniu stabilumu plinta“, – sakė Estijos Sveikatos apsaugos departamento atstovė ir pridūrė, kad koronavirusas dabar plinta greičiau, o ligos eiga būna ne tokia sunki.
JN.1 atmainos simptomai ir pavojai
Kaip jau rašė Delfi, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, naujas koronaviruso variantas JN.1 sparčiai plito 2023 m. gruodį – pirmą žiemos mėnesį sudarė jau 44 proc. visų viruso atmainų Amerikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimu, pernai gruodį JN.1 sudarė 27,1 proc. COVID-19 atmainų visame pasaulyje. Paminėtina, kad sparčiau minėta atmaina plito Danijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, atvejų daugėjo Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje, Indijoje, Australijoje ir Kanadoje.
JN.1 nuo savo pirmtako BA.2.86 skiriasi viena mutacija viruso spyglio baltyme, kuris yra itin svarbus viruso plitimui ir ląstelių užkrėtimui, o BA.2.86 variantas turi daugiau nei 20 mutacijų spyglio baltyme.
Britų epidemiologė Sarah Jones viename iš pastarojo meto interviu yra įspėjusi neignoruoti su nauja koronaviruso atmaina sietinų naujų požymių ir simptomų ir pabrėžė, kad šis JN.1 variantas užsikrėtusiems pacientams gali sukelti „nerimą, miego sutrikimų, o tai kelia susirūpinimą.“ Jos teigimu, „nors reikalingi išsamesni tyrimai, norint suprasti naujųjų simptomų priežastis, būtina juos pastebėti ir greitai reaguoti ir, nieko nelaukus, kreiptis į sveikatos apsaugos specialistus ar psichikos sveikatos specialistus“.
Primename, kad šeimos gydytojas Valerijus Morozovas yra sakęs Delfi, kad nauja koronaviruso atmaina gali sukelti konjunktyvitą: „Panašu, kad taip [naujų koronaviruso simptomų yra]. Iki juokingai ir kiek nešvankiai (XBB) pasivadinusios atmainos atsiradimo kovidas į akis nesikėsino, jam kažkaip nosies ir plaučių užtekdavo. Nauja mutacija gali sukelti konjunktyvitą, paraudusios akies simptomą. Iki šiol dažniausiai dėl tokių simptomų žiemos sezonu buvo kaltinamas adenovirusas, o vasarą – nešvarios rankos. Bet gyvenimas (jei ne mūsų, tai bent virusų) nestovi vietoje, ir nuo šiol skundžiantis paraudusia akimi, nors ir būnant visiškai patenkintu uosle, negali atmesti koronaviruso.“
Dauguma simptomų išliko panašūs
JN.1 simptomai panašūs į ankstesnių COVID-19 variantų simptomus: karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, nuovargis, raumenų skausmas, galvos, gerklės skausmai, sloga, galimas viduriavimas. Sunkesniais atvejais pastebimas dusulys, skausmas krūtinės srityje, blyški, pilkšvo atspalvio oda ar nagai, kas būtų deguonies trūkumo indikatorius.
Jungtinės Karalystės Nacionalinio statistikos biuro 2023 m. gruodžio duomenimis, publikuotais „Iflscience“, tarp COVID-19 užsikrėtusių apklaustų respondentų dažniausiai pasitaikantys simptomai buvo tokie: sloga (31,1 proc.), kosulys (22,9 proc.), galvos skausmas (20,1 proc.), silpnumas ar nuovargis (19,6 proc.), raumenų skausmas (15,8 proc.). gerklės skausmas (13,2 proc.), miego sutrikimai (10,8 proc.), nerimas (10,5 proc.).
Dauguma minėtų simptomų koronavirusu sergantys žmonės skundžiasi dar nuo 2020 m. (nors pastaruoju metu jie švelnesni, nei buvo pačioje koronaviruso pandemijos pradžioje), vis dėlto JK statistikos biuro nurodytame sąraše minimi ir nauji simptomai – miego sutrikimai ir nerimas.
Rekomendacijos, kaip neužsikrėsti koronavirusu, išlieka tokios pačios
PSO rekomenduoja laikytis šių prevencinių priemonių, saugantis nuo koronaviruso ir apskritai infekcinių virusinių ligų: gausių žmonių susibūrimų vietose būkite su vienkartinėmis kaukėmis, kosėdami, čiaudėdami prisidenkite rankomis, reguliariai plaukite rankas, skiepykitės nuo COVID-19 ir nuo gripo, jei sergate, be abejo neikite iš namų, kol nepasveiksite, pajutę simptomus atlikite greitąjį testą.
Vaistininkės Tomos Gečienės teigimu, „norint apsisaugoti nuo virusinių ligų yra pats paprasčiausias ir nieko nekainuojantis būdas – laikytis higienos. Paprasčiausias dažnas rankų plovimas gali padėti apsisaugoti nuo tokių virusinių infekcijų kaip koronavirusas ir gripas.“
„Svarbu nepamiršti, jog nepakanka rankų pakišti po tekančiu vandeniu. Mes turime jas nuprausti taip kruopščiai, kad neliktų ligų sukėlėjų. Tad visą minutę skirkite atsakingam rankų ištrynimui muilu, taip pat plaukite ne tik delnus, bet ir tarpupirščius, panages.
O jeigu pasinaudoję viešuoju transportu ar išėję iš kitos viešosios įstaigos neturite, kur artimiausiu metu nusiplauti rankų, nelieskite jomis veido, burnos, nosies ir akių. Naudingiausia būtų visada šalia savęs turi antiseptinę priemonę, kuri sunaikintų visus ligų sukėlėjus ir neleistų virusui patekti į jūsų organizmą“, – patarė vaistininkė.
