„Mobilizuojame šalis nares, įsteigėme laboratorijų konsorciumą siekiant atsakyti į klausimą, kas yra dirvoje, kai į ją beriamas ne tik grūdas, bet ir pesticidai, trąšos, augimo stimuliatoriai. Kokia chemija vyksta dirvoje, vandenyje, gyvenamoje aplinkoje?“ – sakė Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis, lankęsis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL). – Ši laboratorija – viena iš 364-ių konsorciumo narių. Man reikia žinoti, kokia čia yra pažanga, manau, kad Lietuva tame konsorciume gali būti labai stiprioje padėtyje ir pasiekti rezultatų.“
NVSPL atlieka asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrai reikalingus mikrobiologinius, virusologinius, parazitologinius, imunologinius, imunofermentinius, serologinius, hematologinius, cheminius, toksikologinius, fizikinius, molekulinius, bendraklinikinius ir kitus aplinkos bei klinikinius-diagnostinius laboratorinius tyrimus. Po vienu stogu vyksta gyvybiškai svarbūs tyrimai, kurių rezultatai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai.
„Penktadienį Europos Sąjungoje diskutuojama dėl naujos žemės ūkio politikos, kurioje yra iškeltas labai svarbus klausimas, kokia toliau turi būti žemdirbystės struktūra taip pat turėtų būti atsakyta į klausimą, kaip bus naudojamos trąšos, pesticidai, insekticidai, taip pat įvairūs augimo stimuliatoriai, naujos technologijos“, – sakė V. Andriukaitis.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad kol kas dar yra neatsakyta labai daug klausimų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Mes naudojame technologijas, chemines medžiagas, manome, kad jos mums naudingos. Tačiau kas iš viso to tenka gamtai? Galų gale, visa tai grįžta žmogui. Tačiau tai nereiškia, kad mes neturime naudotis technologijomis, cheminėmis medžiagomis, nenaudoti pažangos. Mes turime labai objektyviai ir moksliškai įvertinti, kas iš to ir kaip turėtų elgtis ES valstybės ir kitos šalys, – sakė ministras. – Yra daug klausimų, spekuliacijų ir manipuliacijų, į kurias nėra kitos išeities atsakyti, kaip tik tyrinėjant. Lietuva, turėdama infrastruktūrą, galėtų prisidėti prie tų vertinimų.“
V. Andriukaitis pabrėžė, kad žmonėms jų sveikata pradeda rūpėti tada, kai jie pradeda sirgti, kentėti, dėl sveikatos jausti finansinius nuostolius.
„Štai kur yra tragedija – reikia dirbti prevencijos srityje, gerokai aplenkiant laiką, skirti lėšas, kad būtų stebima, valdoma, prižiūrima“, – sakė eurokomisaras. – Šiandien Europos Sąjungoje mes turime bent penkias artėjančias nematomas virusines nelaimes, kurios gali labai brangiai kainuoti. Todėl tam reikia skirti be galo daug lėšų, kad apsaugotume mus nuo klimato kaitos atsiradusių absoliučiai naujų ir pačių netikėčiausių užkratų“, – pridūrė V. Andriukaitis.
Vis dėlto, laboratorijoje dirbanti doktorantė V. Andriukaičio ir A. Verygos klausėsi susimąsčiusi ir gavusi progą pasisakyti, pabrėžė, kad proveržį laboratorijoje kerta finansavimo problema – trūksta ne tik įrangos, bet ir lėšų mokslininkams, kurie atsakingo darbo „už minimumą dirbti nenori“.
Nepaisant to, NVSPL jau dabar yra pasirengusi tirti ir diagnozuoti pačias pavojingiausias ligas, tokias kaip Zika ar Ebola.
V. Andriukaitis pažymėjo dar vieną iš rimtų Europos problemų – mokslo ir skiepų pasitikėjimo mažėjimą, dėl kurio kyla ligų protrūkiai.