Narkotikų rinka tampa vis labiau prisitaikanti ir atspari pandemijos ribojimams. Psichoaktyvios medžiagos per pastaruosius metus buvo dažniau vartojamos namuose, o ne klubuose ar baruose. Dažniausiai vartojamas narkotikas – kanapės, tačiau nerimą specialistams kelia auganti THC (svaiginamosios medžiagos) koncentracija kanapių dervose.
Tokios išvados trečiadienį buvo pateiktos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento spaudos konferencijoje. Joje buvo pristatyta naujausia metinė narkotikų paplitimo ir vartojimo padėties Europoje apžvalga, kurią sudarė Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA).
Apžvalgoje, atliktoje pagal duomenis iš 29 šalių (Europos Sąjungos 27, Turkijos ir Norvegijos), pateikiama naujų įžvalgų apie sudėtingas ir kintančias narkotikų problemas, taip pat pateikiami duomenys apie organizuotų nusikalstamų grupių vykdomą neteisėtą narkotikų gamybos suaktyvėjimą.
Kanapių vartojimo paplitimas, pasak NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Evelinos Pridotkienės, yra 5 kartus didesnis nei bet kokios kitos psichoaktyvios medžiagos. Bent kartą gyvenime kanapes vartojo 27,2 proc. ES gyventojų. Tuo metu Lietuvoje, pagal statistiką, bent kartą jas vartojo 10,8 proc. žmonių.
1,8 proc. Europos gyventojų kanapes vartojo kasdien arba beveik kasdien, o tai, pasak E. Pridotkienės, kelia didelę grėsmę. Be to, pastebima, kad daugėja žmonių, kurie kreipiasi prašydami gydymo dėl kanapių vartojimo. Kanapių dervoje randami vis didesni THC kiekiai – tai svaiginančiai veikianti medžiaga, esanti augalo sudėtyje. Pasak specialistės, tai kelia grėsmę sveikatai.
Kokaino paplitimas Europoje yra mažesnis, jis užima antrą vietą po kanapių. Tačiau kokaino pasiūla didėja ir, manoma, gali didėti vartojimas. Pastebimos ir kitos tendencijos: daugiau narkotikų vartojama namuose, o ne klubuose, neramina hepatito C paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, daugėja naujų psichoaktyvių medžiagų.
„Demetros“ medicininių paslaugų konsultantas Giedrius Likatavičius pastebi, jog reabilitacinių programų dalyviai dažniausiai yra sintetinių opioidų vartotojai. Labai retai sutinkami asmenys, turintys priklausomybę nuo heroino, mat dėl didelės kainos išsirenkamos pigesnės alternatyvos.
G. Likatavičiaus teigimu, pastebimas didesnis alkoholio vartojimas, kuris prailgina narkotiko veikimą, taip pat atsiranda daugiau neadekvačių, paranojiško elgesio epizodų tarp pacientų.
„Pernai metais buvo įdomus momentas – taboro išnykimas. Visame mieste tapo daug lengviau gauti visokių medžiagų, nebereikia važiuoti į taborą. Visgi, nors ir trobų nebeliko, prekyba tabore ir toliau tęsiasi“, – sakė G. Likatavičius.
Naujos medžiagos neturi nei pavadinimų, nei žinomos sudėties
Ypač specialistus neramina labai greitas naujų psichoaktyvių medžiagų atsiradimas. Europoje stebima virš 830 naujų psichoaktyvių medžiagų, dažniausiai tai sintetiniai kanabinoidai ir opioidai.
RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja, gydytoja Gabija Laubner teigia, kad statistiškai Lietuva nelabai skiriasi nuo Europos. Pagrindinės medžiagos, dėl ko kreipiamasi į ligoninę, yra kanapės ir jų produktai bei opioidai.
„Ne heroinas, kurio Vilniuje nematome kelerius metus, bet sintetiniai veterinariniai opioidai, kurie yra žymiai sunkesni ir stipresni“, – sakė G. Laubner.
Daug pacientų į ligoninę patenka dėl medžiagų, kurios yra stipresnės, didesnės koncentracijos. Taip pat dažnai vartojamos kelios skirtingos medžiagos vienu metu, tokiu atveju viskas gali baigtis staigia mirtimi.
Gydytoja papasakojo ir apie tai, kokį pavojų kelia į rinką atkeliaujančios naujos psichoatkyvios medžiagos. Šiuo metu, pasak jos, yra apie naujų 830 medžiagų, kurios nė neturi pavadinimų.
Dažniausiai tokie gaminiai atkeliauja iš Kinijos, tad vartotojas nė negali suprasti, kokia yra tokio produkto sudėtis. Negana to, dažnai net simptomai neišduoda, kokia medžiaga buvo vartota.
„Kalbant apie senąsias medžiagas, tokias kaip kokainas, metamfetaminas, heroinas, viskas būdavo aišku – vyzdžiai platūs arba siauri, žmogus agresyvus arba miegantis. Jei kalbame apie naujas psichoaktyvias medžiagas, tai tie žmonės, kurie gamina, vartoja ir kurie mato pacientą nė nesupranta, kas su juo darosi. Tai yra baisiausia ir pavojinga sveikatai.
Dažniausiai, kalbant apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jos turi stimuliuojančių savybių. Po sintetinių kanabinoidų ir katinonų žmogus būna agresyvus, sumišęs, psichozės būsenoje, labai aukštas spaudimas, didelis prakaitavimas, labai neramus. Jam sutramdyti reikia ne tik daug medikamentų, bet ir fizinės jėgos, žmonių pagalbos“, – kalbėjo G. Laubner.
Lietuvoje populiarūs ir fentaliniai, tai yra sintetiniai veterinariniai opioidai, kurie, pasak gydytojos, gali užmigdyti ir dramblį. Žmogaus svoris yra daug mažesnis nei dramblio, tad šios medžiagos itin pavojingos. Gydytojos teigimu, po tokių medžiagų neretai žmogų reikia gelbėti nuo sąmonės netekimo ir mirties.
„Naujos psichoaktyvios medžiagos dažniausiai yra maišomos. Laboratorijos, kuriose jie gaminami, nėra sterilios, baltomis sienomis ir gražia aplinka. Dažniausiai tai koks nors pusrūsis, su abejotinomis sąlygomis. Maišomos visiškai skirtingo poveikio medžiagos ir net tas, kuris jas maišo, nelabai supranta, ką daro. Įsivaizduokite, kad maišomi geltoni ir raudoni burbuliukai. Nebūtinai bus vienoda proporcija, vėliau jie dedami į maišelius, o ten viename gali būti daugiau geltonų, kitame raudonų burbuliukų. Koks pateks pas vartotoją, niekas nežino. Dėl to net tos būklės, su kuriomis žmogus atvažiuoja į ligoninę, yra mums patiems nežinomos“, – pasakojo gydytoja.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, naujausi duomenys, susiję su narkotikų plitimu, kelia didžiulį nerimą ir skatina ieškoti vis naujų, efektyvių būdų šioms problemoms spręsti.
„Matome tendencijas ir siūlome sprendimo būdus, kaip stabdyti narkotinių medžiagų plitimą ir sumažinti jų vartojimą Lietuvoje. Kaip tik šiuo metu rengiami siūlymai Nacionalinei darbotvarkei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais, kuri formuos mūsų ir kitų institucijų veiklos kryptis iki 2035 metų“, – sako prof. dr. R. Čiužas.
Tad, pasak jo, NTAKD ir toliau bendradarbiaus su socialiniais partneriais iš švietimo, mokslo, sveikatos sričių, nevyriausybinėmis organizacijomis – šioje kovoje turime būti vieningi, norėdami pasiekti kuo geresnių rezultatų.
Koronaviruso pandemijos poveikis narkotikų pasiūlai ir vartojimui
Kaip rodo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro išvados, narkotikų rinka tampa labiau atspari ir pagrįsta skaitmeninėmis technologijomis. Ji ir toliau prisitaiko prie pandemijos apribojimų. Narkotikų prekeiviai prisitaiko prie kelionių apribojimų ir sienų uždarymo. Tai atspindi tam tikri neteisėtos prekybos maršrutų ir metodų pokyčiai: daugiau dėmesio skiriama kontrabandai per įvairiarūšius konteinerius ir komercines tiekimo grandines.
Ankstyvuoju veiklos sustabdymo dėl pandemijos laikotarpiu vartotojai mažiau domėjosi cheminėmis medžiagomis, kurios įprastai siejamos su vartojimu klubuose, vakarėliuose, kitose pasilinksminimo vietose.
Didėja benzodiazepinų vartojimas tarp didesnėms rizikos grupėms priskiriamų vartotojų, pavyzdžiui, tarp žmonių laisvės atėmimo vietose ir tam tikrose pramogų srityse. Šios tendencijos gali būti susijusios su didele šių medžiagų pasiūla ir mažomis sąnaudomis bei su pandemijos metu padidėjusiomis psichikos sveikatos problemomis.
Kanapių vartojimo lygis išlieka aukštas, bet didesnis THC kiekis kelia susirūpinimą – nustatytas THC kiekio kanapių dervoje padidėjimas. Įspėjama apie stiprius sveikatos sutrikdymus, kuriuos sukelia kanapės, sumaišytos su stipriais sintetiniais kanabinoidais.
2019 m. konfiskuotas rekordinis 213 tonų kiekis (2018 m. – 177 tonos) kokaino. Padidėjo kokaino grynumas. Preliminarūs 2020 m. konfiskavimo duomenys rodo, kad pandemijos metu prieinamumas nesumažėjo, o gydymą pirmą kartą pradeda vis daugiau žmonių.
ES vis dar konfiskuojamas didelis heroino kiekis (7,9 tonos 2019 m.), todėl kyla susirūpinimas dėl galimo poveikio vartojimo lygiui.
2019 m. ES pranešta apie maždaug 1,5 mln. su narkotikais susijusių teisės pažeidimų, 82 proc. atvejų buvo susiję su vartojimu arba laikymu asmeninio vartojimo reikmėms.