Tačiau Europos vaistų agentūros (EVA) atstovai perspėja, kad per dažnos stiprinančios COVID-19 vakcinos dozės gali turėti neigiamų padarinių imuninei sistemai ir būti neveiksmingos.
Kas keturis mėnesius kartojant sustiprinančias COVID vakcinos dozes, rizikuojama susilpninti imuninę sistemą ir išvarginti žmones, teigiama Europos vaistų agentūros pranešime.
„Jei laikysimės strategijos kas keturis mėnesius skiepyti stiprinamosiomis dozėmis, galiausiai potencialiai turėsime problemų dėl imuninio atsako“, – žurnalistams sakė Amsterdame įsikūrusios EVA vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri.
„Antra, savaime aišku, egzistuoja populiacijos nuovargio dėl nuolatinio skiepijimo stiprinamosiomis dozėmis rizika“, – nurodė jis.
Anot ekspertų, valstybės turėtų užtikrinti ilgesnius tarpus tarp sustiprinančios vakcinos programų ir sieti jas su kiekvieno pusrutulio peršalimo ligų sezonu – kitaip tariant, sekti gripo suvaldymo metodika.
Europos vaistų agentūros ekspertų nuomonė paskelbta kaip tik tuo metu, kai svarstoma galimybė žmonėms siūlyti jau antrą sustiprinančią skiepų dozę ir taip suteikti geresnę apsaugą augančio sergamumo omikron kontekste.
Strioga: per dažnai aktyvinti imuninės sistemos nereikėtų
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas daktaras Marius Strioga sutinka, kad per dažnai leisti stiprinančių dozių nereikėtų. Pirmąkart stiprinamoji trečioji (arba, jeigu žmogus paskiepyta vienadoze „Janssen“ vakcina, – antroji) dozė esą dar gali būti suleista ir anksčiau nei praėjus pusmečiui po pirminio vakcinacijos kurso. Tačiau ketvirtosios dozės skubėti leisti nereikėtų. Geriausia, jeigu nuo trečiosios dozės būtų praėjęs bent pusmetis.
„Per dažnai aktyvinant imuninę sistemą, joje įsijungia įvairūs savireguliaciniai slopinimo mechanizmai. Imuninėje sistemoje, jeigu ji per dažnai aktyvinama, tam, kad apsisaugotų nuo galimų autoimuninių ir autouždegiminių ligų, įsijungia grįžtamieji mechanizmai. Ir tada ten vystosi tiek vadinamieji išsekę limfocitai, tiek atsiranda supresinės, imuninį atsaką slopinančios ląstelės. Taip imuninė sistema reguliuoja savo veiklą. Tai yra, savireguliariacijos savikontrolė.
Dėl to geriausia antrą „būsterį“, tai yra ketvirtą dozę, leisti po pusės metų nuo trečios. Leisti vakcinas kas 3–4 mėnesius nėra gerai, nes organizme viskas yra subalansuota“, – portalui „Delfi“ kalbėjo M. Strioga.
Anot pašnekovo, imuninė sistema panašiai veikia, kaip ir endokrininė: „Pvz., jeigu tam tikro skydliaukės hormono tiroksino yra per daug, tai į smegenis, į pogumburį, siunčiami signalai, kad smegenyse gamintų mažiau to hormono, kuris skatina skydliaukės hormono gamybą. Tai yra vadinamasis neigiamas atgalinis ryšys. Panašūs mechanizmai veikia ir imuninėje sistemoje“.
Daktaras M. Strioga sakė, kad kaip tik dėl šios priežasties ekspertai šiek tiek stabdo žmonių azartą per anksti skiepytis ir patarė Vyriausybei neskubėti su ketvirtąja doze.
„Dabar poreikio artimu metu svarstyti apie papildomą „būsterį“ – ketvirtą dozę – dar nėra“, – neabejojo daktaras M. Strioga.
Anksčiau gavusiems trečiąją dozę nėra ko nerimauti
Paklaustas, ar tiems, kurie anksčiau nei po pusmečio gavo trečiąją dozę, reikėtų nerimauti, kad nuslopino imuninį atsaką, specialistas sakė, kad ne.
„Trečia doze mes dar tik aktyviname ir įtvirtiname atminties imuninį atsaką bei skatiname antikūnų imuninio atsako brendimą. Kiekvieną kartą, kai papildomai aktyvinami B limfocitai, jų gaminami antikūnai bręsta. Jie darosi labiau prisitaikę prijungti tam tikrą baltymą, konkrečiai – S baltymą. Tas imuninis atsakas dar formuojasi.
Bet, jeigu vėliau pradėtume skiepyti kas 3 mėnesius arba dar rečiau, tada jau imuninė sistema gali galvoti, kad vyksta lėtinė-antigeninė stimuliacija ir joje tada įsijungs slopinantis atgalinio ryšio mechanizmas“, – paaiškino daktaras M. Strioga.
Čaplinskas: apie ketvirtą dozę kalbėti dar anksti
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas portalui „Delfi“ teigė, kad kol kas nėra vieningos ir aiškios rekomendacijos dėl tolimesnės revakcinacijos.
„Šiandien turbūt išmintingiausia būtų nekalbėti apie ketvirtą dozę, o palaukti daugiau duomenų. Gali būti taip, kad visi mes „prasibūsterinsime“ natūraliu būdu.
Tačiau šiandien nekyla abejonių, kad trečia sustiprinančioji dozė yra ypač rekomenduotina, o tie, kurie išvis nė karto nepasiskiepijo, elgiasi labai neapdairiai, nes net ir vienas skiepas duoda tam tikrą apsaugą, sumažina sunkios ligos tikimybę“, – įspėjo profesorius.
Paklaustas, ar yra grėsmė susilpninti imuninį atsaką žmones per dažnai skiepijant nuo viruso, S. Čaplinskas atsakė: „Nemanau, kad visi mokslininkai šiame etape taip galvotų, nes imuninė sistema yra gana sudėtinga ir labai unikali. Antra – turėtume suprasti, kad tas antigenas, kurį gauname su skiepu, yra labai menka dalis to, su kokiu antigeniniu krūviu mūsų imuninė sistema turi susidurti kiekvieną sekundę.
Pirmiausia juk dozė apsaugo mūsų organizmą, mus pačius nuo besikeičiančių ląstelių. Todėl, kad imuninė sistema silpsta, žmogui su amžiumi ir didėja vėžio rizika.
Tie, kurie galvoja, kad su skiepais labai sujauksime imuninę sistemą, klausimas, ar yra teisūs“.
Tolesnė revakcinacija priklausys nuo viruso sezoniškumo
Pasidomėjus, kaip vyktų gyventojų skiepijimas nuo koronaviruso, jeigu COVID-19 taptų endemine liga, daktaras M. Strioga sakė, kad tai priklausys nuo viruso sezoniškumo: ar bus dvi bangos – rudenį pavasarį, ar jis daugiau pasireikš žiemą, kaip ir kiti virusai.
„Labai tikėtina, kad gali būti reikalingas kasmetinis sezoninis skiepijimas. Bet vėlgi su laiku paaiškės, kam tai rekomenduojama – ar visai populiacijai, ar tik rizikos grupių žmonėms: senjorams, turintiems daug gretutinių ligų.
Jau ir omikron sukelia mažiau hospitalizacijų. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra – pakankamai imunizuota populiacija – ar natūraliai, ar vakcinomis“, – pasakojo daktaras M. Strioga.
Profesorius S. Čaplinskas aiškino, kad endeminiu koronavirusas taps tada, kai daugiau žmonių vienokiu ar kitokiu būdu bus įgiję imunitetą.
„Endeminis reikš, kad žmonės, kurie turės imunitetą, sirgs lengvai, jie vis pasistiprins imunitetą, vis vienas kitą užkrės. Bet dalis žmonių, ypač nepaskiepytų arba tų, kurių imunitetas bus išblėsęs, ir toliau atsidurs ligoninėje, netgi kai kurie neišgyvens, kaip yra ir eilinio gripo atveju. Daliai žmonių gripas, ne tik pandeminis, irgi sukelia sunkią ligą.
Medikai ne kartą yra pabrėžę: vien pagal sergamumą gripu, vien pagal chroniškų ligų – širdies, plaučių ligų, diabeto – paūmėjimą ir padaugėjimą, jų komplikacijas, mato, kad jau atėjo šaltasis metų laikotarpis, net nežiūrėdami į gripo ir peršalimo ligų statistiką. Peršalimo ligos kartu išprovokuoja ir organizme esančių lėtinių ligų paūmėjimą. Va dėl ko koronavirusui perėjus į endeminę stadiją, daliai žmonių ši liga gali būti labai pavojinga, bet daug menkesniu nuošimčiu. Taigi dėl to neturėsime tokios didelės apgulties sveikatos priežiūros įstaigose, atitinkamai nepakenksime verslui, mūsų socialinei ir psichoemocinei būklei“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Britai poreikio ketvirtai dozei kol kas nemato
Sausio pradžioje Izraelis tapo pirmąją valstybe, pradėjusia administruoti antrąją sustiprinančią dozę arba ketvirtą dozę vyresniems nei 60 metų gyventojams.
Jungtinė Karalystė skelbia, kad sustiprinančios dozės iš tiesų siūlo geresnę apsaugą, o poreikio ketvirtai dozei kol kas nėra, tačiau laukiama naujausių duomenų.
Stiprinančias dozės „veiksmingos kartą, galbūt du, tačiau tai nėra praktika, kurią reikėjo nuolat kartoti. Mums reikia galvoti apie tai, kaip nuo dabartinės pandemijos pereiti į endeminę stadiją“, – antradienį sakė Europos vaistų agentūros biologinių pavojų sveikatai ir vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri.
Europos vaistų agentūra taip pat akcentuoja, kad geriami ir leidžiami antivirusiniai vaistai, tokie kaip „Paxlovid“ ir „Remdesivir“ veiksmingi kovoje su omikron.
Agentūros teigimu, balandis – artimiausias įmanomas metas, kada būtų galima kalbėti apie naują vakciną, skirtą konkrečiai atmainai, nes procesas trunka nuo trijų iki keturių mėnesių.
Kai kurie didžiausi pasaulio vakcinų gamintojai teigia, kad jau ieško galimybių gaminti vakcinas, nukreiptas prieš konkrečias atmainas.
PSO: stiprinamųjų dozių kartojimas nėra perspektyvi strategija
Panašiomis mintimis dalijosi ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Kaip jau rašė BNS, PSO ekspertai antradienį įspėjo, kad paprasčiausias pradinių skiepų nuo COVID-19 stiprinamųjų dozių kartojimas nėra perspektyvi strategija saugantis nuo naujai atsirandančių pandeminio koronaviruso variantų, ir paragino kurti naujas, geriau nuo viruso perdavimo apsaugančias vakcinas.
„Nepanašu, kad vakcinacijos strategija, pagrįsta stiprinamųjų dozių kartojimu, būtų tinkama ar tvari“, – sakoma PSO techninės konsultacinės grupės vakcinų nuo COVID-19 sudėties (TAG-Co-VAC) pranešime.
Jame teigiama, kad preliminarūs duomenys rodo, jog dabartinės vakcinos yra ne tokios veiksmingos užkertant kelią simptominiam susirgimui COVID-19 žmonėms, užsikrėtusiems naująja omikron atmaina, šiuo metu žaibiškai plintančia visame pasaulyje.
Tačiau „labiau tikėtina, kad bus išsaugota“ apsauga nuo sunkių ligos formų – tokia yra pagrindinė vakcinų paskirtis.
PSO ekspertai rekomendavo kurti vakcinas, kurios ne tik apsaugotų žmones nuo rimtų susirgimų, bet pirmiausia galėtų geriau užkirsti kelią užsikrėtimui ir užkrato perdavimui.
„Reikia... vakcinų nuo COVID-19, labai veiksmingai apsaugančių ne tik nuo sunkios ligos ir mirties, bet ir nuo užsikrėtimo bei [užkrato] perdavimo“, – pareiškime nurodė PSO techninė patariamoji grupė vakcinų nuo COVID-19 sudėties klausimais.
„Kol tokios vakcinos nėra prieinamos ir SARS-CoV-2 virusas vystosi toliau, gali tekti atnaujinti dabartinių vakcinų nuo COVID-19 sudėtį, siekiant užtikrinti, kad (jos) ir toliau teiktų PSO rekomenduojamą lygį apsaugos nuo užsikrėtimų ir susirgimų, kuriuos sukelia susirūpinimą keliantys variantai, įskaitant omikron ir būsimus variantus“, – teigiama jame.