Valdantieji jau ne kartą garsiai kalbėję kilsiantys į kovą su neracionaliu vaistų vartojimu, apsisprendė, kaip ir kada tai padaryti.
Pirmiausia skelbiama, kad dar šių metų trečiąjį ketvirtį bus patvirtintos vaistų politikos gairės, skatinančios racionalų vaistų vartojimą, kainų konkurenciją bei užtikrinančių tolygų vaistų prieinamumą.
Tiesa, mažesnių vaistų kainų dar greitai nesulauksime - generinių vaistų kainų mažinimas, didinant konkurenciją nepatentinių vaistų segmente, numatytas tik 2020 m. III ketvirtį. Taip pat dokumente aiškinama, kad mažesnių medikamentų kainų galime pasiekti bendradarbiaudami su kitomis šalimis. Tais pačiais 2020 m. planuojamas bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis plėtojimas, siekiant sumažinti vaistų ir medicinos prietaisų kainas, bendrų pirkimų ir derybų metu.
Programoje yra ir dar vienas punktas, neraminantis farmacininkus - koncentracijos mažmeninės prekybos rinkoje ribojimas bei alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimo skatinimas, taikant reguliacines priemones.
Šį punktą tikimasi įgyvendinti dar šių metų pabaigoje – paskutinį ketvirtį.
Kaip ryte skelbė LRT radijas, keli lietuviški degalinių tinklai jau pradeda prekiauti vaistinėmis prekėmis. Jose jau galima įsigyti vaistinių prekių: pleistrų, aktyviosios anglies, pastilių gerklei ar vitaminų. Lietuviškų degalinių sąjungos atstovai teigia, kad degalinės galėtų prekiauti ir nereceptiniais vaistais.
Pasak jų, tai klientams būtų naudinga pasibaigus vaistinių darbo laikui. Ar leisti nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose, kad ir degalinėse, Seimas svarstys pavasario sesijoje.
Lietuva – ne vienintelė
Šios savaitės pradžioje Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė DELFI patvirtino, kad įgyvendinant Septynioliktosios Vyriausybės programos punktą dėl mažmeninės prekybos koncentracijos mažinimo ir alternatyvios prekybos vaistais skatinimo, rengiamas Farmacijos įstatymo pakeitimas. „Juo numatoma leisti parduoti nereceptinius vaistus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, kitose mažmeninės prekybos vietose. Šiuo metu dar derinama kokios parduotuvės galėtų prekiauti nereceptiniais vaistais, svarstomos ir kitos detalės, pavyzdžiui, kokias sąlygas turėtų atitikti vaistų pardavimo vietos, kad tokia prekyba ne vaistinėje būtų saugi“, - sakė ji.
Viceministrė pabrėžė, kad Lietuva ne vienintelė, siekianti įdiegti tokią praktiką. „Yra ne viena ES šalis, kurioje leidžiama parduoti nereceptinius vaistus ne vaistinėje. ES šalys yra nusistačiusios skirtingus reikalavimus vaistų pardavimui ne vaistinėse. Pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose yra nustatytas konkretus nereceptinių vaistų sąrašas (pvz. augaliniai vaistiniai preparatai, homeopatiniai vaistiniai preparatai, nereceptiniai vaistiniai preparatai nuo kosulio), kuriuos leidžiama parduoti ne tik vaistinėse. Taip pat kai kurios valstybės, pvz., Danija, leidžia parduoti mažmeninės prekybos įmonėms minėtus vaistinius preparatus tik turint specialų leidimą. Kontrolės mechanizmai nustatomi siekiant užtikrinti, kad būtų parduodami tik kokybiški ir saugūs vaistai“, - rašoma atsakyme DELFI.
Tiesa, Lietuvos vaistinių asociacijos Valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad vaistai turi būti parduodami tik vaistinėse ir tik suteikus farmacinę paslaugą. Jos teigimu, toks valdančiųjų siūlymas gali sukelti realią grėsmę vartotojų sveikatai.
„Visų pirma, jei vaistai būtų parduodami degalinėse ar panašiose prekybos vietose, nebūtų užtikrinamas saugus ir racionalus vaistų vartojimas, ko pasekoje iškiltų grėsmė žmonių sveikatai. Puikiai visi suprantame, kad jei vaistai bus parduodami bet kur ir bet kam, didės vaistų suvartojimas, taip pat didės ir apsinuodijimų jais rizika. Labai svarbu informuoti pacientus apie būtinumą laikytis vaistų vartojimo nurodymų, dozavimo, apie galimą nereceptinių vaistų šalutinį poveikį organizmui, vaistų tarpusavio suderinamumą – visa tai gali atlikti tik kvalifikuoti farmacijos specialistai“, - teigė K. Nemaniūtė-Gagė.