Viskas prasidėjo nuo šešiolikametės paauglės. Jos istorija buvo papasakota žurnale „Pediatric Dermatology“. 2014-ųjų vasarą grįžusi į JAV iš kelionės po Izraelį ji pastebėjo kelias raudonas dėmeles ant kulkšnies ir šlaunies. Po kelių savaičių tose vietose atsirado iškilimai ir atsivėrė plutele aptrauktos žaizdelės (nuotrauką galite pamatyti čia).
Viename JAV ligų kontrolės ir prevencijos centre buvo atlikta odos biopsija. Ištyrus mėginį paaiškėjo ir diagnozė – parazitinių pirmuonių sukeliama odos leišmaniozė (cutaneous leishmaniasis). Ja susergama įgėlus smėlinei muselei.
Kai buvo nustatyta diagnozė, pacientė per feisbuką apie ją informavo visus kartu į kelionę vykusius draugus. Ji įkėlė ir savo nuotrauką, kurioje pozavo su įprastais marškinėliais trumpomis rankovėmis su ligos užrašu.
„Vienas iš kartu keliavusių draugų iš karto įkėlė panašių odą nusėjusių paraudimų nuotrauką. Nuotrauka buvo paskelbta vasaros kelionei skirtame feisbuko puslapyje“, – rašo Los Andželo vaikų ligoninės infekcinių ligų specialistė ir Pietų Kalifornijos universiteto medicinos mokyklos „Keck School of Medicine“ docentė Kanokporn Mongkolrattanothai.
Skelbimai feisbuke įžiebė diskusiją ir dar 12-ai į kelionę po Izraelį vykusių paauglių padėjo identifikuoti problemą. Tik išsiaiškinus diagnozę buvo galima imtis veiksmingo gydymo. Taigi, paauglių tėvai jau žinojo, ką daryti.
Šešiems iš kartu keliavusių paauglių diagnozė buvo nustatyta klaidingai: tai buvo laikoma vabzdžių įgėlimais arba bakterine infekcija. Tik vėliau, pasklidus žiniai per feisbuką, buvo pradėtas gydymas nuo leišmaniozės.
„CBS News“ kalbinama K. Mongkolrattanothai papasakojo, kad leišmaniozė Jungtinėse Amerikos Valstijose retas susirgimas. Paprastai ji nustatoma grįžusiems iš kelionių po egzotiškus kraštus, kuriuose ši liga laikoma įprasta. Būtent todėl kartais prireikia net kelių mėnesių, kol nustatoma teisinga diagnozė.
„Pagalbos į medikus nesikreipiama todėl, kad paraudimų nepastebima arba jie laikomi įgėlus kokiam nors vabzdžiui atsiradusiomis dėmėmis. Turimais duomenimis, dėl socialiniais tinklais sklindančios informacijos vidutiniškai diagnozė nustatoma vos per 12 dienų“, – aiškina specialistė.
Dvylika pacientų iš pradžių buvo gydomi įprastais vaistiniais preparatais, o vienas nesiėmė jokių veiksmų.
„Tai puikus pavyzdys, kaip viena sumani paauglė padėjo savo draugams. Ji parodė kryptį, o tada draugams buvo lengviau ieškoti papildomos informacijos, be to, jie galėjo pradėti tinkamai gydytis“, – „CBS News“ pasakojo mokslų daktarė Wendy Sue Swanson. Ji yra Sietlo vaikų ligoninės technologijomis pagrįsto sveikatingumo skyriaus vadovė ir Vašingtono klinikos „Mill Creek Everett Clinic“ pediatrė.
Medikai profesionalai gerai žino, kad internete gausu ir netinkamų patarimų, kaip gydytis. Pasak pediatro Davido Pollacko iš Delavero valstijoje esančios Filadelfijos pirmosios pagalbos vaikų ligoninės, kiekvieną savaitę ligoninėje apsilanko minios tėvų, sunerimusių dėl kokios nors ligos, apie kurios pažymius perskaitė internete.
„Labai sunku apeliuoti į sveiką protą ir bandyti numalšinti nepagrįstą nerimą, kai informacija gaunama ir iš patikimų, ir iš nepatikimų šaltinių“, – sako D. Pollackas.
Pediatras išreiškė nerimą dėl socialiniais tinklais platinamos neteisingos informacijos ir žmonių klaidinimo.
„Juk be tos nedidelės turistų grupės nuotraukas galėjo pamatyti ir kiti, o tada susieti jas su vaikus kankinančiais išbėrimais ir padaryti skubotas bei klaidingas išvadas. Juk nemažai tėvų pamatę nuotraukas gali nuspręsti, kad jų sūnūs ar dukterys susidūrė su tokia pat problema. Ant odos atsiradusių pakitimų nuotraukos tikrai gali būti klaidinančios, neaiškios, vaizdai gali ką nors priminti. Be to, daugelis odos išbėrimų ir paraudimų atrodo panašiai, todėl juos sunku atskirti“, –aiškina pediatras.
Tačiau aprašytas atvejis įrodo, kad socialiniai tinklai gali būti ir naudingi. Medikai turėtų sugalvoti efektyvaus bendravimo su pacientais būdą. Grupelė paauglių tokį būdą jau sugalvojo.
„Nežinome, kaip įtraukti pacientų bendruomenes į tradicinės medicinos tinklus, bet turime ką nors sugalvoti“, –sako pediatrė W. S. Swanson.
„Papasakodami paauglės istoriją stengėmės įrodyti, kokį svarbų vaidmenį gali atlikti socialiniai tinklai. Juos pasitelkus tikrai galima pagerinti sveikatos priežiūros paslaugas. Per socialinius tinklus galima greitai pasiekti su sveikata susijusios informacijos ir akimirksniu ją išplatinti“, – pastebi K. Mongkolrattanothai.