Jau kelias savaites politikai narplioja mįslę – kaip sujungę tris pelningai veikusias gydymo įstaigas gavo vieną nuostolingą – Klaipėdos universiteto ligoninę; ši gydymo įstaiga patiria rimtų vadybinių ir finansinių sunkumų.
Uostamiesčio ligoninės finansiniai įsiskolinimai mažėja, vis dėl to metus gydymo įstaiga baigs, turėdama milijoninių skolų.
Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas pastebi, kad „gydymo įstaiga paslaugas vysto tikrai neblogai, t. y. jos pajamos gerėja, tačiau išlaidų dalis vis dar nėra subalansuota“.
Valstybinės ligonių kasos vadovo Gyčio Bendoriaus teigimu, iš pradžių prognozuota, kad nuostolis bus apie 13,5 mln., „dabar atrodytų – jei panašiais tempais reikalai gerės, skaičius turėtų būti vienženklis – apie 8 mln. eurų“.
Ligoninės vadovas ėmėsi taupymo priemonių – atsisako nereikalingų etatų, apkarpo priedus darbuotojams, tačiau nesitiki, kad pavyks greitai išlipti iš minuso.
„Ligoninė turi apie 130 mln. eurų apyvartą ir 3 tūkstančius darbuotojų. Tikėtis, kad būtų galima stabilizuoti per pusę metų ar per metus, [negalima], manau, kad tai būtų neįmanoma“, – minėjo Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas Audrius Šimaitis.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininko teigimu, sutaupyti būtų galima daugiau – išdalijus atleidimo lapelius ne medikams, o administracijai.
„Administracijos darbuotojų skaičius Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra didesnis nei Kauno klinikose. Nors Kauno klinikos – du ar tris kartus didesnė įstaiga negu ši ligoninė. Taip negali būti“, – įsitikinęs Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Spėjama, kad Klaipėdos ligoninė tapo unikali ne gydymo kokybe, o skolomis dėl buvusių vadovų neįžvalgumo – teigiama, kad jie nepamatuotai dosniai didino darbuotojams atlyginimus.
„Padidino darbuotojų algas daugiau nei 30 proc., neturėdami aiškaus plano, kokiu būdu ligoninė uždirbs tuos pinigus“, – A. Šimaitis.
Tiesa, Seimo narys A. Matulas aplaidumu kaltina ir dabartinį ligoninės vadovą, taip pat siūlo atsiųsti prižiūrintį pareigūną iš kitų gydymo įstaigų.
Šios gydymo įstaigos darbuotojų atlyginimai, pasak A. Matulo, jau buvo didesni, nei kitų gydymo įstaigų vidurkis, tačiau jie buvo dar 11 proc. padidinti.
Gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus teigė nemanantis, kad prižiūrintis pareigūnas galėtų padėti išspręsti problemą, ir minėjo, jog svarstyta galimybė sudaryti tam tikrą darbo grupę, kuri kontroliuotų gydymo įstaigos veiklą.
Sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad nepadės išlipti iš finansinės duobės ir kad „vienkartinės injekcijos nėra svarstomos“, kadangi šiuo atveju jos negelbės.
„Laukiame pateiktos informacijos iš Klaipėdos miesto savivaldybės bei iš pačios gydymo įstaigos – faktinės informacijos, kad galėtume pagrįstai kreiptis į Generalinę prokuratūrą išsiaiškinti, kokie spendimai buvo priimti, kodėl jie tokie buvo priimti ir kas už tai yra atsakingas“, – sakė SAM vadovas.
Gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininko D. Steponkaus nuomone, valstybės šantažavimas savo klaidas dangstyti valstybės ir kitų žmonių lėšomis – „Lietuvoje dar nebuvusi praktika“.
Ginčas dėl pinigų, anot Ligonių kasos, turėtų nenuskriausti pacientų.
Ligoninė suteikė paslaugų už 49 mln., už jas visas sumokėta, paslaugos teikiamos kokybiškai, jų – daugiau nei pernai, tad pacientai neturėtų pajusti jokių trūkumų, sakė Valstybinės ligonių kasos vadovas.
Patys medikai nerimauja, ar dėl skolų bus laiku išmokėti atlyginimai.
„Nežinome, ar bus atlyginta už darbą, kuris yra sunkus ir atsakingas“, – minėjo Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų profsąjungos pirmininkas Dainius Burdulis.
Profsąjunga siūlo padidinti įkainius už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o lėšas paskirstyti medikų atlyginimams.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: