Tęstinis tyrimas
„Dėl šio fondo atskirų narių Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, pagal mūsų kreipimąsi, pradėjo tyrimą ir įvertino, kad jie, komisijos nuomone, yra pažeidę įstatymą, kadangi nedeklaravo viešųjų ir privačiųjų interesų. O tai nėra pirmas mūsų komisijos tyrimas, paliečiantis įvairius fondus, perskirstančius valstybės biudžeto lėšas. Tai iš tiesų tęstinis tyrimas. Matėme ydingą tendenciją, kai narys dalyvauja fondo veikloje nedeklaruodamas viešųjų ir privačiųjų interesų, kartais atstovauja subjektą, su kuriuo yra susijęs, ir jo naudai priima sprendimus. Šiuo atveju irgi norėjome, kad būtų įvertinta, ar šio fondo nariai privalo deklaruoti viešuosius ir privačius interesus“, - aiškina Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Reaguodama į Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vykusiame posėdyje priėmė sprendimus dėl minėto fondo tarybos narių privačių interesų deklaravimo.
„Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad dalis komisijos narių nėra pateikę privačių interesų deklaracijos. Nors vienas iš jų eina biudžetinės įstaigos vadovo pareigas. Komisija nustatė, kad Marius Strička nepateikęs deklaracijos, nors eina Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vadovo pareigas. O Valstybinis psichikos centras yra biudžetinė įstaiga. Dėl kitų asmenų komisija atliks tyrimą ir mus informuos papildomai“, - sakė V.Gailius.
VTEK konstatavo, kad keletas šio fondo tarybos narių nėra pateikę privačių interesų deklaracijų. Dėl to nuspręsta pradėti tirti minėto fondo tarybos narių Šarūno Narbuto, Mariaus Stričkos ir Henrikos Varnienės privačių interesų deklaravimą. Taip pat VTEK nurodė, kad VVSSF taryba vykdo viešąįį administravimą, o jos nariai turi viešojo administravimo įgaliojimus ir yra laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, todėl privalo deklaruoti savo privačius interesus.
Fondo vadovas nustebęs
Savo ruožtu Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovas Šarūnas Narbutas išdėstytai komisijos pozicijai nepritaria. Jis sieks įrodyti, kad VTEK nepagrįstai jį prilygino asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje.
„Labiausiai neramina, kad nevyriausybinės organizacijos dalyvaudamos fondo veikloje, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija mano, yra prilyginami valstybės tarnautojams. Vadinasi, visi, kurie įtraukiami į darbo grupes, į bet kokias komisijas, kolegijas, tampa valstybės tarnautojais ir turi pateikti deklaracijas. Dėl deklaravimo tikrai nieko prieš neturime. Kita vertus, jau fondo nuostatose yra nurodyta, kad nariai prieš pradėdami susipažinti su fondo tarybos dokumentais turi pildyti nešališkumo deklaracijas, konfidencialumo pasižadėjimus. Tai yra padaryta. O dėl privačių interesų deklaravimo, kokiu būdu ir kas tai turi pildyti – tai jau yra visai kitas klausimas. Tai ir savanoriškai galima daryti. Be to, mano deklaracija ir taip yra pateikta internete, kadangi prieš tai ėjau prezidentės patarėjo pareigas. Didžiausią susirūpinimą man kelia tai, kad pasirinkęs tam tikrą argumentavimo liniją VTEK bando pasakyti, kad visi asmenys, nesvarbu, kokiai nevyriausybinei organizacijai jie atstovauja ir kokioje veikloje dalyvauja, turėtų būti prilyginami valstybės tarnautojams. Tikrai nemanau, kad tai yra prasminga ir teisinga“, - sako Š.Narbutas.
Anot jo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pradėtas tyrimas yra netikėtas, nes kol kas, jo žodžiais tariant, dar nėra dėl ko piktintis ar skųstis fondo vykdoma veikla. „Iš esmės sprendimus ne fondo taryba priima, yra fondo administratorius – Sveikatos apsaugos ministerija. Jie turi viešojo administravimo įgaliojimus pasakyti, kaip tie sprendimai turi būti priimami, kaip posėdžiai protokoluojami, kaip sudaromos sutartys, kaip jie yra atrenkami. Be to, Vyriausybės nutarime numatyta tvarka, kad fondo taryboje būtų ne vienas kitam pavaldūs žmonės, o dalyvautų kuo platesnis ekspertų ratas, vien tai jau užtikrina skaidrumą“, - sako Š.Narbutas.
Įtarimų sukėlė paskaitos
Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, fondo veikla neatrodo itin skaidri.
„Daugėja faktų, kad Aurelijus Veryga prieš tapdamas ministru, kada važinėjo po savivaldybes biurų kvietimu skaityti paskaitų, pasirodo, už tai gaudavo pakankamai didelį atlygį. Dabar atsiranda informacijos, kad galbūt už tas pačias paskaitas buvo mokama ir iš sveikatos fondo arba iš Alkoholio ir tabako koalicijos, kuri irgi gavo iš tam tikrų fondų paramos. Tai kol kas aiškinamės, ar tai nebuvo sudubliuotas finansavimas. O kadangi bus rašomos paraiškos gauti finansavimą visuomeninėms , nevyriausybinėms organizacijoms iš sveikatinimo fondo, tai mes stebime, ar didžioji lėšų dalis neatiteks toms organizacijoms, kuriose prieš tai dirbo ministras“, - sako A.Matulas.
O jo kolega Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio pirmininkas Algirdas Kirkutis apie fondą girdi pirmą kartą. „Iš tikrųjų būtų gerai, kad fondas veiklą koordinuotų su pakomitečiu“, - sako jis.
Komentaras:
Seimo Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė:
- Jeigu fondo veikloje yra neskaidrių dalykų, tai mes, Seimo antikorupcijos sveikatos darbo grupė, iš tikrųjų turime galimybę atlikti parlamentinę kontrolę. Tai yra tas formatas, kuris leidžia pasikviesti visus, kurie yra susiję ir išsiaiškinus faktus atitinkamai reaguoti – ar teisėsaugai, ar tiesiog reikalauti koreguoti ydingas vietas. Tikrai reikėtų pasižiūrėti per efektyvumo prizmę ir pasiaiškinti, ar tai nėra tokia struktūra, kuri sukurta tam, kad tiesiog veiktų, bet pridėtinės vertės iš jos gal ne itin daug.
Jeigu kalbame ir girdime daug Vyriausybės pasisakymų apie valstybinio aparato viso sektoriaus efektyvinimą, tai galbūt yra viena tų sričių, kur galima peržiūrėti ir kažkaip sutaupyti. Tuo labiau, kad sveikatos sritis yra ta, kuriai labai trūksta finansavimo. Kaip aš pati dažnai sakau, finansavimo trūkumas, matyt, susijęs su tuo, kad nelabai racionaliai ir efektyviai yra panaudojamos lėšos šioje srityje.
Tarp kitko:
• Seimo komisija, siekdama išskaidrinti VVSSK ir panašių fondų veiklą, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl VVSSF veiklą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinio vertinimo atlikimo.
• VVSSF sudarytas siekiant kaupti lėšas ir naudoti jas visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, tarp jų – prevencinius projektus, socialinę reklamą, paramą moksliniams tyrimams. 2017 m. VVSSF biudžetas yra 1,3 mln. eurų, jo lėšas sudaro 0,5 proc. įplaukų iš alkoholio akcizo.
• Seimo Antikorupcijos komisija savo posėdžiuose yra konstatavusi, kad nėra užtikrinamas fondų, skirstančių valstybės biudžeto lėšas, veiklos ir jų priimamų sprendimų skaidrumas, taip pat yra galimybė piktnaudžiauti siekiant tenkinti privačius interesus, todėl dar 2015 m. inicijavo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimą. Komisija taip pat surinko medžiagą apie visus šiuo metu veikiančius, valstybės biudžeto lėšas skirstančius fondus, ir ją perdavė įvertinti Valstybės kontrolei bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.