Profesoriaus Hugh Penningtono teigimu, kai kurios bakterijos ant salotų gali būti mirtinai pavojingos. Bakterijas sunaikintų tik švitinimas, tačiau žmonės tam nepritartų, rašo dailymail.co.uk.
Pernai gegužę Anglijoje ir Škotijoje 300 žmonių nuo salotų užsikrėtė cryptosporidium bakterijomis.
Britanijos sveikatos apsaugos agentūra (SAA) pradėjo tyrimą ir paaiškėjo, kad infekcija kilo nuo špinatų pakeliuose.
Atlikus išsamesnį tyrimą paaiškėjo, kad daugiausia infekcijų kilo nuo salotų mišinių pakelių iš didelio prekybos centro.
„Visi duomenys rodo, kad galėjo būti užkrėsta viena ar kelios salotų rūšys“, – informuoja SAA.
Profesoriaus H. Penningtono teigimu, tokių atvejų buvo ir JAV.
Pernai Tenesio valstijos Sveikatos apsaugos departamentas patikrino didžiausios daržovių tiekėjos „Dole“ pakuotas salotas ir vienoje pakuotėje rado listeria monocytogenes bakterijų. „Dole“ teko atšaukti savo produkcija dešimtyje valstijų.
Nuolat skambant raginimams sveikiau maitintis, stipriai padidėjo salotų poreikis. Tačiau salotos auga dirvoje, o kai kurių patogenų vanduo nenuplauna ir nesunaikina.
Profesorius H. Penningtonas netgi pareiškė: „Apskritai saugiau suvalgyti mėsainį, negu jame esantį salotos lapą. Nepaisant skandalo su arkliena ir kitų skandalų, mėsos kokybė kruopščiai tikrinama. Salotos taip kruopščiai netikrinamos. Daržoves saugu valgyti tik išvirtas, o salotų, savaime suprantama, niekas neverda. Jas galima apšvitinti, tačiau visuomenė tam tikrai nepritars. Nėra garantijų, kad supakuotose salotose nelieka cheminių medžiagų, kuriomis jos plaunamos nuo vabzdžių. Bakterijos stipriai prikimba prie salotų lapų, tad cryptosporidium, salmonelių ir listeria monocytogenes pavojus tikrai realus. Patarčiau žmonėms kruopščiai plauti salotas, net jei parašyta, kad jos nuplautos ir jas galima valgyti.“
Profesorius priminė atvejį, kai 2011 m. viename Vokietijos ūkyje pupelių daigai buvo užkrėsti e. coli bakterijomis ir nuo mirtino infekcijos protrūkio mirė 22 žmonės, o susirgo apie 2 000 žmonių. Anot jo, 1996 m. nuo jaunų ridikėlių didžiulis e. coli protrūkis kilo Japonijoje.
„Kiek žinau, ūkis Vokietijoje buvo organinis, o organinis maistas pavojingesnis. Pavyzdžiui, organiškai auginamos vištos turi daugiau parazitų, negu auginamos neorganiškai, nes ilgiau būna lauke, o ten būna laukinių paukščių mėšlo ir pan. Daržoves valgyti gerai ir saugu, jeigu jos pagal britiškas tradicijas visiškai išverdamos. Pavojus atsiranda, jeigu valgote jas žalias. <...> Šiaip ar taip, atsakomybė tenka daržovių augintojams. Tačiau dauguma daržovių auginamos šalyse, kurių higienos standartai labai skiriasi. Apskritai reikėtų pasitikėti maisto produktų tiekėjais, o vartotojai neturi galimybių sužinoti, kaip gaminti (ar auginti) maisto produktai“, – aiškino H. Penningtonas.