Gėda net pasakoti: iš atostogų teko grįžti su maišeliais ant galvų

Netikėtai pasisukusios atostogos pakeitė vilniečių šeimos planus: grįždami nuo Latvijos pajūrio nebeaplankė draugų, kad neperduotų jiems „suvenyrų“.

„Neįsivaizduoju, kur galėjome utelėmis apsikrėsti. Nakvojome padoriose vietose, atrodo, nesiglaustėme prie svetimų žmonių. Tik Liepojos kalėjime vaikai su tėčiu visokias dujokaukes ir kailines sovietines kepures matavosi. Berniukams būtinai reikėjo ir kalėjimo gultuose pagulėt ir su karių amunicija fotografuotis“, – DELFI pasakojo mama.

Mažiausiojo sūnaus plaukuose ji utėlę pamatė paskutinę atostogų dieną, automobilyje glostydama miegančio sūnaus galvą. „Pasistengiau ramiu balsu paprašyti vyro sustoti. Atidžiau apžiūrėjau plaukus ir radau kelis utėlių kiaušinėlius. Tačiau kito sūnaus plaukai buvo lipte aplipę glindomis“, – šlykštu prisiminti vilnietei.

Sūnums galvas šukuoti ir rankioti glindas teko tiesiog paplūdimyje. „Tačiau ryte, kai buvome suplanavę grįžti, vyresnėlio galva vėl buvo pilna glindų. Nebežinojau, ką daryti. Buvome vaikams žadėję užsukti į dinozaurų parką, tad vėl abiems iššukavau plaukus, išrinkau glindas ir popietų nuvykę į parką kelias valandas praleidome ten, stengdamiesi būti kuo toliau nuo kitų šeimų“, – prisipažino vilnietė.

Utėlių naikinimo skysčio užsuko į vaistinę Klaipėdoje. „Iš karto pasisakiau, kas atsitiko ir paklausiau, ką daryti. Vaistininkė mane nuramino, parodė, kokių priemonių būtų galima pirkti ir rekomendavo vieną, kurią pati užsikrėtusi utelėmis išbandė, pabrėždama, kad procedūrą reikės kartoti“, – pasakojo mama.

Ritualui pasirinko „Bajorkiemio“ griuvėsius

Jau buvo vakaras, o ryte – į darbus, tad tėvai sugalvojo vaikų ir savas galvas skysčiu ištrinti kažkur pakeliui, kad utėlės išdvėstų dar važiuojant į Vilnių ir namuose beliktų išsiplauti plaukus.

„Nemaloniai procedūrai pasirinkome sudegusį „Bajorkiemio“ restoraną šalia autostrados. Pralindome pro „stop“ juostas ir išsidėliojome buteliukus. Vaikai išsigandę verkia, aš trinu jiems plaukų šaknis, o vyras dangsto rankšluosčiais automobilio sėdynes. Galop, kaip patarė vaistininkė, užsirišam galvas maišeliais nuo šiukšlių ir skubiai sėdam važiuoti namo. Vaikai skundžiasi ir klausinėja, kada nuimsim tuos celofanus, nes per juos sunkiasi skystis, niežti galvas ir labai norisi valgyti. Mes visaip juos raminam, prašydami, kad rankytėmis neliestų plaukų ir aiškinam, kad tokie tai jau tikrai niekur negalim stoti vakarienės“, – netikėtai pasisukusių atostogų įspūdžiais dalijosi DELFI pašnekovė.

Sprendimas pakeliui išnaikinti utėles pasiteisino. Bent jau nebuvo baisu, kad parazitų prilįs į patalus.

Priemone nuo gyvių visiems teko naudotis dar tris kartus. Du – pagal instrukciją, trečią – dėl viso pikto.

Utelėms naikinti šeima išleido per 40 eurų. Be to, savaitei teko atidėti susitikimus su draugais, šeimos tėvas buvo priverstas dviem dienom prasitęsti atostogas, kol įsitikins, kad vaikai be grėsmės kitiems gali eiti į darželį ir važiuoti į stovyklą.

Galvas pataria tikrinti kasdien

Prieš rugsėjo 1-ąją, kai mokinukai grįžta į kolektyvus,o darželinukai į grupes, medikai primena tėvams apžiūrėti jų galvas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės nuomone, tai pravartu daryti kasdien. „Jei vaikas užsikrėtė utelėmis ir pastebėjome kelias glindas, jas daug lengviau sunaikinti, negu kai knibždėte knibžda galvoje“, – DELFI komentavo specialistė.

Pagal tarptautinę klasifikaciją, pedikulioze vadinamas utelėtumas – liga ir ją būtina gydyti.

„Mes tėveliams rekomenduojame pasirašyti sutikimą, kad jų vaiki darželiuose ar mokyklose gali būti tikrinami dėl utėlių – savo pačių ir kitų labui“, – pabrėžė ULAC atstovė.

Kaip rašė DELFI, pedikuliozė seniai nėra siejama vien tik su apsileidimu ir higienos įgūdžių stoka. Utėlės nepaiso nei socialinės padėties, nei titulų, nei pareigybių, nei amžiaus – jos vienodai mėgsta tiek nešvarias, tiek švariai išplautas galvas, pastarąsias net labiau.

Gali tykoti visuomeniniame transporte

Užsikrėsti gali bet kas, turėjęs glaudų kontaktą su utėlėtu žmogumi ar jo daiktais. Utėlės neskraido ir nešokinėja, bet labai greitai moka perropoti pas naują šeimininką, ypač jei yra glaudus kontaktas. Be to, jos gali pereiti iš vieno galvos apdangalo ar apykaklės į kitą, jei drabužinėje paltai sukabinti vienas šalia kito.

„Maisto šaltinio“ utėlės gali kantriai laukti (bet ne ilgiau kaip 2 paras) ant visuomeninio transporto kėdės atlošo.

Užsikrėsti pedikulioze galima bet kur ir bet kada: prisiglaudus prie bendrakeleivio, bendramokslio ar bendradarbio, sportuojant, žaidžiant, linksminantis, dėvint užkrėstus rūbus, naudojant užsikrėtusio žmogaus rankšluosčius, šukas, šepečius, gulint užsikrėtusio žmogaus lovoje, ant čiužinio, ant kilimo ir t. t. Užsikrėtus vienam asmeniui, utėlės gali tapti visos šeimos ar kolektyvo problema.

Randa netgi blakstienose

Utėlės dažniausiai įsikuria paausiuose ir kaklo srityje, ties plaukų augimo riba. Rečiau utėlės aptinkamos blakstienose, antakiuose ir kitose kūno vietose. Žmogaus plaukuose gyvenančios utėlės misdamos krauju gali išgyventi iki 30 parų.

Norint atsikratyti utėlių, reikia gydyti visus užsikrėtusiuosius. Tam tikslui skirti medikamentai perkami vaistinėje, naudojami griežtai laikantis vartojimo instrukcijų. Vaikams iki 5 m. amžiaus, alergiškiems ar turintiems odos pakenkimų rekomenduojama utėles šalinti mechaniniu būdu – tankiomis šukomis apie pusvalandį šukuoti plaukus, prieš tai suvilgius juos 4-5 proc. acto tirpalu arba sutepus majonezu (šios priemonės padeda lengviau pašalinti ne tik utėles, bet ir glindas).

Šukuojama kasdien dvi savaites iš eilės. Išnaikinus utėles galvoje, būtina plauti ir dezinfekuoti patalynę, drabužius, šukas, šepečius ir t. t. Drabužius ir daiktus, kurių negalima skalbti (paltus, kepures, skrybėles, kai kuriuos žaislus ir kt.), rekomenduojama išvalyti cheminio valymo valykloje. Daiktus, kurių negalima nei išskalbti, nei išvalyti cheminiu būdu, galima sudėti į polietileno maišą, sandariai užrišti ir palikti dviem savaitėms. Per tiek laiko parazitai turėtų žūti.

Paskelbė apie utėlių platinamos mirtinos ligos atvejus

Siekdamas kelti medikų budrumą, jei į Lietuvą atkeliautų prieglobsčio prašytojai su grįžtamosios šiltinės, kurią platina utėlės, požymiais, ULAC paskelbė apie Olandijoje bei Vokietijoje registruotus šios ligos atvejus.

„Kol kas Lietuvai grįžtamosios šiltinės nereikėtų baimintis. Per pastaruosius 35 metus, kai dirbu ULAC, šios ligos atvejų registruota nebuvo. Grįžtamąja šiltine Lietuvos teritorijoje žmonės sirgo tarpukariu, po II Pasaulinio karo, tačiau susitvarkė su utelėmis, dingo ir ji. Utėlėmis Lietuvoje ir šiandien esame turtingi, tačiau neturime grįžtamąja šiltine sergančių ligonių. Jei pabėgėlių prieglobsčio prašytojų stovykloje apsigyventų grįžtamąja šiltine sergantis žmogus ir trūktų sanitarinių sąlygų, per utėles liga galėtų būti pernešta kitiems. Tačiau tai kol kas tik teorinė galimybė“, – pabrėžė G. Zagrebnevienė.

Europos išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemos duomenimis, šių metų liepos-rugpjūčio mėnesiais Olandijoje ir Vokietijoje užregistruoti grįžtamosios šiltinės atvejai nustatyti tarp prieglobsčio prašytojų iš Afrikos. Olandijoje 2 šios ligos atvejai nustatyti tarp asmenų, atvykusių iš Eritrėjos, Vokietijoje grįžtamoji šiltinė diagnozuota 3 Eritrėjos gyventojams, 1 somaliečiui ir 1 etiopui.

Grįžtamoji šiltinė – tai spirochetų Borrelia recurrentis sukeliama liga, kurią platina utėlės (Pediculus humanus humanus).

Prasiskverbia per odą ir gleivines

Grįžtamąja šiltine užsikrečiama, kai utėlė sutraiškoma ir ligos sukėlėjai patenka ant odos. Borrelia recurrentis bakterijos gali prasiskverbti pro odą ir gleivines.

Inkubacinis ligos periodas 2-15 d. Ligos pradžia dažniausiai staigi, būdinga aukšta temperatūra, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmai, pykinimas ir vėmimas. Ligonio būklė pagerėja ligos sukėlėjui dingus iš kraujo. Po remisijos spirochetos vėl patenka į kraują ir ligos simptomai atsinaujina. Tokie atkryčiai kartojasi (dažniausiai būna mažiau nei 10 atkryčių).

Grįžtamoji šiltinė gali būti labai sunki, tarp negydomų asmenų mirštamumas siekia 10-40 proc., tarp gydomų 2-5 proc. Liga gydoma antibiotikais.

Grįžtamoji šiltinė yra registruojama Etiopijoje, Somalyje, Sudane. Ligos profilaktikai svarbu vengti sąlyčio su utėlėmis. Nustačius grįžtamąją šiltinę svarbu išaiškinti infekcijos šaltinį, nustatyti ir gydyti infekuotus sąlytį turėjusius asmenis.

Ragina mažinti grūstis migrantų priėmimo centruose

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) vertinimu, grįžtamosios šiltinės atvejų nustatymas tarp prieglobsčio prašytojų nėra neįprastas ir netikėtas įvykis. Tokie susirgimai tarp imigrantų gali būti ir toliau registruojami. Todėl ELPKC rekomenduoja:

Sumažinti grūstis migrantų priėmimo centruose, taip pat skatinti tinkamą higieną;

Didinti migrantų žinias apie utėlių platinamas ligas (ypač patekimo į Europos Sąjungą vietose);

Medicininės apžiūros metu tikrinti, ar nėra užsikrėtimo utėlėmis požymių, organizuoti utėlių naikinimą;

Informuoti medikus galimus grįžtamosios šiltinės atvejus tarp migrantų;

Išaiškinti infekcijos šaltinį, sąlytį turėjusius asmenis, taikyti infekcijos kontrolės priemones;

Informuoti medikus apie galimą Jarisch-Herxheimer reakcijos išsivystymą gydant antibiotikais (gydant reikalingas skysčių balanso monitoringas).