Sunkią klausos negalę turintiems pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis yra kompensuojami klausos implantai bei atsarginiai jų procesoriai.
„Paciento sveikatą, klausos būklę ir implantavimo operacijos būtinumą pirmiausia įvertina gydytojai specialistai, atliekantys tokias implantacijas – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų konsiliumas. Iki šiol pacientų prašymą, gydytojų konsiliumo išvadą bei kitus būtinus dokumentus bei duomenis gydymo įstaiga talpindavo informacinėje sistemoje, o popierinius jų variantus VLK siųsdavo paštu. Toks dokumentų perdavimas užtrukdavo. Dabar pakaks dokumentų, patalpintų elektroninėje erdvėje, todėl pacientai jiems reikiamas priemones galės gauti greičiau", – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.
Pasak jos, tokia tvarka ne tik geresnė pacientams, bet patogesnė ir gydytojams. Be to, taip užtikrinamas duomenų saugumas.
Ligonių kasos primena, kad siuntimą konsultuotis implantacijas atliekančiose gydymo įstaigose pacientui išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas otorinolaringologas. Jei gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad paciento sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus, dėl klausos implanto įsigijimo išlaidų kompensavimo į VLK kreipiasi pati gydymo įstaiga.
PSDF lėšomis kompensuojami trijų tipų klausos implantai: kochleariniai implantai, BAHA įsriegiamieji kauliniai implantai, vidurinės ausies klausos sistemos ir atsarginiai šių priemonių procesoriai. Kaip minėjome, šios priemonės labai brangios, pavyzdžiui, I tipo kochlearinio implanto – kompensuojamoji suma siekia daugiau nei 25 tūkstančius eurų. Pernai iš PSDF įvairiems klausos implantams ir jų procesoriams išleista 1,5 mln. eurų, o iki šių metų lapkričio – apie 1,08 mln. eurų.
Visų nurodytų rūšių klausos implantų įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintas bazines kainas kiekvienai ausiai tik vieną kartą. Šių priemonių atsarginio procesoriaus įsigijimo išlaidos kompensuojamos ne dažniau kaip kas 5 metus.
BAHA implantai ir klausos sistemos skiriami pacientams, kuriems nustatytas sunkus kondukcinio ar mišraus tipo klausos pažeidimas ir dėl anatominių išorinės bei vidurinės ausies dalių defektų negalima atlikti klausos reabilitacijos, taikant įprastus klausos aparatus.