Tokias ir daug kitų problemų, susijusių su reprodukcine asmens sveikata įvardijo specialistės, antradienį Seime dalyvavusios spaudos konferencijoje.
„Lietuva priklauso valstybių grupei, kur stokojama sisteminės, mokslu grįstos ir į rezultatus orientuotos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos politikos. Šeimos planavimas neturi būti laikomas pačios moters problema“, – sakė Dovilė Šakalienė Seimo laikinoji Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupė, pirmininkė.
Pasak politikės, valstybė turi užtikrinti kokybišką, mokslu grįstą ir prieinamą lytinį švietimą; kompetentingą informaciją internete ir kitais šaltiniais; šeimos planavimo konsultacijas visai šeimai; visapusišką kontraceptikų prieinamumą, įskaitant specialius mechanizmus, orientuotus į rizikos grupes – nuo jaunimo iki socioekonomiškai pažeidžiamų moterų ir šeimų, įskaitant kompensacinius mechanizmus.
„Lietuva nesugeba kokybiškai įgyvendinti nei vieno iš šių uždavinių. Mes vis dar neturime reprodukcinės sveikatos įstatymo. <...> Šis įstatymas nepriimamas dėl viduramžiškų baimių, susijusių su lytiniu švietimu, seksualumu, stereotipinėmis nuostatomis, kad šeimos planavimas yra moters problema, kurią susitvarkyti ji turi pati“ – sako D. Šakalienė.
Pasak Seimo narės, bręsta klausimas dėl savanoriškos sterilizacijos, kuri Lietuvoje nėra įteisinta, nors operacijos ir atliekamos.
Šalies situacija – nepavydėtina
Europos parlamentarų forumo reprodukcinei ir seksualinei sveikatai narė Marina Davidašvili pristatė „Kontracepcijos atlasą“ – internetinę interaktyvią žemėlapio programą, kurioje Europos šalys suskirstytos pagal kriterijus, ką valstybė daro, kad užtikrintų prieigą prie kontraceptinių priemonių ir kt.
Lietuva žymima oranžine spalva, ji priklauso ketvirtai šalių kategorijai.
Oranžinės spalvos šalys neatlygina visuomenei kontraceptinių priemonių naudojimo, valstybė to neatlygina net ir pažeidžiamoms grupėms. Nemokamas konsultavimas – vidutinio lygio, sukurtas internetinis puslapis, bet nėra efektyvus, informacija nėra pakankama.
„Visgi Lietuvoje konsultavimas yra prieinamas ir nemokamas, nepriklausomai jūs vedę/ištekėjusios ar ne. Pavyzdžiui, Turkijoje taip nėra. Nevedęs/netekėjusi negali gauti nemokamos konsultacijos“, – komentavo Marina Davidašvili.
Šiuo požiūriu pavyzdinės šalys: Belgija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Portugalija, Liuksemburgas, Vokietija.
Ten teikiama nemokama kontracepcija visiems gyventojams, konsultavimas lengvai prieinamas, valstybinis internetinis puslapis pateikia tikslią informaciją.
Tūkstančiai abortų kasmet
Pasak Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovė Esmeraldos Kuliešytės, abortas Lietuvoje – vis dar dažnai yra šeimos planavimo metodas.
Kasmet Lietuvoje atliekama 4000-5000 abortų, 6 proc. abortų atliekami merginoms iki 19 metų.
„Medikamentinis nėštumo nutraukimas neįteisintas, kontracepcija per brangi, apie skubiąją kontracepciją trūksta informacijos ir taip pat brangi, savanoriška sterilizacija neįteisinta, auga ŽIV ir AIDS skaičius tarp moterų, mokyklose nėra tinkamo lytinio švietimo, mokykloje daugiau vyrauja lytinės abstinencijos skatinimas, reprodukcinės sveikatos paslaugos nekokybiškos, nėra jaunimui palankių sveikatos paslaugų, nėra reprodukcinės sveikatos strategijos įstatymo bei programos“, – sako E. Kuliešytė.
Kaip rodo tyrimai, maždaug 51 proc. merginų lytinį gyvenimą pradeda 16 metų. Paauglių nėštumų Lietuvoje yra beveik tris kartus daugiau negu kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Švedijoje, Belgijoje.
44 proc. jaunuolių pirmųjų lytinių santykių metu nesisaugo, nevartoja jokios kontracepcijos.
„Paauglių nėštumai rizikingi, nes vaikas gimsta mažesnio svorio, turi sveikatos problemų, vėliau – elgsenos sutrikimų, o motinai gresia du kartus dažniau mirtis dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų, – sakė E. Kuliešytė.
– Kontracepcijos prieinamumas turėtų būti lengvesnis ne tik visiems, bet ypač socialiai pažeidžiamiems asmenims.“
Šeškinės poliklinikoje į reprodukcinės sveikatos kabinetą besilankantys jaunuoliai nurodė, kad 60 proc. kontracepcija jiems yra per brangi.
Buvo atlikti tarptautinės tėvystės federacijos 2013 ir 2015 metais kontracepcijos barometras, buvo vertinami 9 rodikliai, Lietuva – tarp paskutiniųjų tarp kitų Europos Sąjungos šalių.
„Pirmiausia mums reikėtų pagerinti kontracepcijos prieinamumą“, – yra įsitikinusi E. Kuliešytė.
Kontracepciją kompensuoja Albanija, Belgija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, Moldova, Nyderlandai, Norvegija, Švedija Jungtinė Karalystė.
„Mums reikėtų orientuotis į šias šalis“, – sako specialistė.
Lytiškumo programa neveikia
Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė priminė, kad 2016 metais į ugdymo įstaigas įvesta privalomo lytinio ugdymo programa, kuri vis dar efektyviai neveikia. Programos informacija nekompetentinga, apipinta prietarais, mokytojai nepasiruošę šviesti jaunimo lytiškumo temomis.
Politikai, kalbėdami apie lytiškumo ugdymą, kaip geriausią priemonę saugotis lytinių santykių metu – įvardija susilaikymą.
Buvusi probacijos pareigūnė, Jurbarko Savivaldybės Tarybos narė Inga Molevaitė Seime papasakojo šokiruojančių pavyzdžių.
Dirbdama probacijos pareigūne I. Molevaitė matė visko.
„Šitas darbas man labai atvėrė akis, paskui aš užsiėmiau labdara, buvo labai gaila vaikų, be galo sunku matyti tokią situaciją Lietuvoje, niekada neįsivaizdavau, kad taip vyksta. Šiandien girdėti, kiek Lietuvoje atliekama abortų, kaip mokyklose mes nemokame apšviesti žmonių, <...> darosi dar labiau graudu, – sakė I. Molevaitė.
– Europoje mes nuskambame tikrai negerai. Tai tėvai užmuša vaiką, tai pagimdomas vaikas su 4 promilėmis, tai dar atsitinka baisių dalykų... Neįsivaizduoju, kodėl dar tiek yra delsiama. Jei naudojama kontracepcija, pavyzdžiui, moteris kontraceptinę spiralę gali naudoti ne vienerius metus, kainuoja apie 130 eurų, o globos įstaigoje vaikas per tą patį laikotarpį kainuoja 120 tūkstančių eurų. Čia yra finansinė pusė, o jau nekalbu apie moralinę. Tos moterys, kurios negali įsigyti kontracepcijos, gimdo ir labai daug. Jos neturi jokios atsakomybės ir dėl to vaikai patenka į globos namus.“
„Valstybės politikos neturėjimas reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsaugos srityje atsiliepia labai skirtingose, labai skaudžiose srityse“, – pridūrė D. Šakalienė.
Pastoti gali ir pirmo karto metu
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė Žana Bumbulienė pasakojo, kad kai kurios mergaitės į konsultaciją ateina su mamomis, tačiau prie jų neprisipažįsta, kad lytiškai santykiauja, tik gydytojai išduoda šią paslaptį. Visgi, būna ir kitokių situacijų, pavyzdžiui, pas gydytoją buvo atėjusi mama, su 14 metų amžiaus dukra ir prašė padėti, skirti kontracepcijos, nes „nesusitvarko su dukra“. Tokių atveju gydytojams iškyla dilema, ar apie tokius santykius pranešti atsakingoms institucijoms, nors apie tokio jauno žmogaus lytinius santykius žino ir tėvai.
„Lietuvoje net virš 50 proc. jaunuolių nenaudoja jokios kontracepcijos, jie maždaug tik po metų kreipiasi ir jei jau pastoja, tai 50 proc. pastojo lytinių santykių pradžioje – tik pradėję lytinį gyvenimą. Daug kam atrodo, kad pirmų lytinių santykių metu tikrai nepastos. O kodėl ne? Jei lytiniai santykiai buvo per ovuliaciją, galima pastoti“, – komentavo gydytoja.
Gydytoja pasakojo, kad lytiškai išprievartautoms merginoms ar moterims kontracepcija turi pasirūpinti pačios. Nors jai būtina skubioji kontracepcija.
„Vyresniosios kartos niekas nemokė lytinio ugdymo. Mokytojai iš tikrųjų yra nepasiruošę. Jokie trumpi kursai, nežinau, ar padės. Arba reikia mokyti jaunus mokytojus, kurių pasaulėžiūra yra kitokia ir jie drąsiau kalbės su paaugliais. Reikia mokėti. Paaugliai užduoda tokius klausimus, nuo kurių suaugę gėdijasi. O jie nori žinoti, jie dabar yra kitokie, atviresni. Reikia jiems atsakyti“, – mano gydytoja.
„Nepaisant to, kad kai kurie mūsų politikai viduramžiškomis nuotaikomis, propaguoja, kad geriausia kontracepcijos priemonė – susilaikymas, bet iš tiesų informacijos stoka, kontracepcinių priemonių prieinamumo ir lėšų jas įsigyti stoka. Ypatingai, kai kalbame apie rizikos grupes, jaunimą, socioekonomiškai pažeidžiamas šeimas.“