Geriausias žmogaus draugas: ne tik saugo, bet ir padeda įveikti ligas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedros medicinos psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė teigia, kad šuns buvimas kartu gali išgydyti net sunkias ligas. „Tai yra neatsiejama gyvūnų terapijos sritis. Pasaulyje ji sulaukia vis daugiau dėmesio. Lietuvoje kaniterapija tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau jos laimėjimai nenuginčijami. Tai neišgydo visų ligų, tačiau padeda reabilitacijos metu pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažinimo ir socializacijos įgūdžius naudojant tam tikras specialiai parengtų šunų savybes“, – pokalbį pradėjo dr. V. Grigaliūnienė.

- Kaip kaniterapija keitėsi bėgant metams? 

- Tai gana jauna sritis, tačiau šunų nauda negalima abejoti. Tyrimais įrodyta, kad ši terapija turi teigiamą poveikį fizinei bei psichinei žmogaus sveikatai. Šuo kaip terapeutas pirmą kartą buvo aprašytas daktaro Boris Levinsono rankraštyje. Jis pateikė dokumentą apie gydymą, kurio sėkmė labiausiai priklausė nuo šuns įsikišimo. Buvo pristatytas atsitiktinis atradimas – šio psichologo šuo labai pagerino sunkiai sutrikusių vaiko bendravimo (komunikacinių) funkcijų procesus per keletą terapijos seansų. Konsultavimo metu šuo buvo paliktas vienas su vaiku tik keletą minučių, bet kai daktaras Lenvinsonas grįžo į kambarį, rado vaiką kalbantį su šunimi.

- Ar ši terapijos rūšis yra populiari Lietuvoje?

- Čia kaniterapija žengia pirmuosius žingsnius. Pirmasis ja besidominčių žmonių susirinkimas įvyko prieš keletą metų. Kokias ligas padeda įveikti šunų terapija?Kaniterapija dažniausiai yra taikoma gydant autizmą, dėmesio trūkumus, hiperaktyvumą ir cerebrinį paralyžių. Žinoma ir keletas kitų ligų bei sutrikimų, kuriems gydyti naudojami ir šunys, tačiau aktualiausi yra pirmieji trys atvejai. Lietuvoje autizmo spektro sutrikimas per metus nustatomas apie 300 vaikų. Dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumo sutrikimas šiems vaikams nustatomas dar dažniau. Jis diagnozuojamas 3–11 proc. bendrosios populiacijos vaikų ir šio sutrikimo paplitimas nuolat didėja. Daugiau nei 1000 vaikų Lietuvoje kamuoja cerebrinis paralyžius. Jiems taip pat gali padėti ir šunys.

- Kokie šunys gali dirbti su ligoniais? Ar jie yra specialiai rengiami?

- Kaniterapijai tinka ne kiekvienas šuo. Šuo turi būti grynaveislis ir turėti tai įrodančius dokumentus. Dažniausiai kaniterapijai pasirenkami niufaundlendai, labradoro retriveriai, samojedai. Iš vados atrenkami terapijai tinkami šuniukai. Pirmiausia, labai svarbu tiksliai nustatyti šunų psichikos, elgesio ir temperamento ypatumus. Tokiam nustatymui šiuo metu pasaulyje naudojami keli būdai, iš kurių dažniausiai taikomi standartizuoti elgesio testai. Tai subjektyvus arba objektyvus specialistų vertinimas, kai šunų reakcijos stebimos tam tikromis situacijomis, atliekant testavimo pratimus, užduotis. 

- Ar šios terapijos naudą jau įrodo moksliniai tyrimai?

- Tokių tyrimų nėra. LSMU Slaugos ir rūpybos katedros studentės atliko pirmuosius mokslinius tyrimus Vaikų gerovės centre „Pastogė“, Kartų namuose su garbaus amžiaus žmonėmis bei Jaunimo užimtumo cente su psichikos negalią turinčiais jaunuoliais. Rezultatai buvo stulbinami: senukai, kurie ilgą laiką gulėjo lovoje ir nenorėjo bendrauti, po ketvirtų pratybų kėlėsi ir ėjo į jiems skirtą susitikimų patalpą, kad galėtų pabūti su šunimis. Kai kurių sumažėjo depresijos ir nerimo duomenys. Jaunimo centro grupėje buvo trys autistai. Vienas iš jų per pirmuosius susitikimus ateidavo ir išeidavo iš patalpos, visiškai neglostė šunų, nedavė komandų. Tačiau po penkių sesijų pats aktyviai rodė iniciatyvą, vedžiojo šunį, glaustėsi. Paciento sveikata akivaizdžiai pagerėjo. 

- Kaip vyksta gydymas kaniterapija?

- Taikomi du šunų terapijoje metodai. Šuns dalyvavimas terapinėje veikloje bei šuns dalyvavimas ir padėjimas mokymosi veikloje. Būtent pirmuoju atveju tokia veikla ir vadinama kaniterapija. Ji yra atliekama ar prižiūrima profesionalų, kvalifikuotų specialistų su kaniterapijai tinkamais bei sertifikuotais šunimis. Esminė detalė – šiame gydymo procese nusistatomi konkretūs gydymo tikslai. Taip pat šio tipo terapija yra struktūrinė: dažniausiai vienam žmogui ar mažai grupei paskiriamas vienas šuo. Kitais žodžiais, tai profesionalus, moksliškai pagrįstas darbas su ligotais vaikais arba suaugusiaisiais. Antruoju atveju ši veikla nėra vadinama kaniterapija. Tai pratybos, veiklos su vaikais bei suaugusiaisiais, kai konkrečių tikslų nėra užsibrėžta. Tokios pratybos gali būti prižiūrimos žmonių, kurie nėra specialiai parengti. Tokioje veikloje gali dalyvauti ir nesertifikuoti šunys.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!