Kiek cukraus suvalgome per dieną to nežinodami
Patys to nežinodami per dieną galime suvalgyti net 33 šaukštelius cukraus, teigia LRT laidos „Specialus tyrimas“ kūrėjai. Jie atkreipia dėmesį, kad net dešra, kečiupas, duona, rūkyta lašiša ir net silkė yra saldinami cukrumi. Netgi sveikuoliams ir vaikams skirti produktai, pavyzdžiui, sausi pusryčiai, dietiniai jogurtai ar šviežios sultys slepia milžiniškus kiekius cukraus. Per saldžios akimirkos baigiasi nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir vėžiniais susirgimais.
Taigi cukraus galime perdozuoti net nepalietę cukrinės. Per dieną, to net nežinodami, suvalgome apie pusę stiklinės cukraus. Taip yra dėl to, kad kasdieniuose maisto produktuose yra nemažai slaptojo cukraus. Būtent dėl to gerokai viršijame rekomenduojamas dienos cukraus normas.
Laidoje kalbinta natūralios medicinos gydytoja Aiva Vaivarienė įspėja, kad net kai nusiperkame, regis sveikos juodos duonos, pasirodo, kad joje yra cukraus arba džemo. Todėl ir labai saldu, ir labai skanu. Mes valgome tokią duoną ir manome, kad tai labai sveika, kadangi etiketėje nenurodoma, kiek yra cukraus.
Nepriklausomas maisto ekspertas Vitalijus Balkus, su laidos kūrybine grupe apsilankęs prekybos centre, nagrinėdamas įvairių produktų sudėtį, patarė atkreipti dėmesį į tai, kad sudėtyje pirmiausiai nurodomi tie ingredientai, kurių produkte daugiausiai. Pasak jo, varškės sūreliuose cukrus eina antroje vietoje po varškės. Jis paskaičiavo, kad viename sūrelyje gali būti net du šaukšteliai cukraus. Deja, gamintojai dažniausia nurodo cukraus kiekį tam tikrai produkto svoriui, bet ne pakuotėje, todėl norėdami sužinoti, kiek cukraus iš tiesų yra, turime pasitelkti aritmetiką. Pavyzdžiui, varškės sūrelyje cukrus gali sudaryti net trečdalį viso produkto.
„Tiesiog epideminio pobūdžio tragedija, kad mamoms taip praplautos smegenys, kad saldūs sūreliai ir jogurtėliai yra kalcis. Tiesiog reikia prisiminti – tai ne kalcis, tai saldainis. Ten tos varškės, kuri gal ir turi kalcio, vos pora šaukštelių“, - teigė A. Vaivarienė.
Kitas vaikams dažnai perkamas maistas – sausieji pusryčiai. Kelis dešimtmečius formuojama nuomonė, kad dribsniai – vienas sveikiausių produktų. Dauguma užrašų skelbia, kad dribsniai prisotinti vitaminų ir mineralų. Deja, sausų pusryčių gamintojai pamiršta užsiminti apie milžinišką cukraus kiekį. Pasak V. Balkaus, 100 g dribsnių yra net šeši arbatiniai šaukšteliai cukraus, o per pusryčius suvalgoma apie 200 g dribsnių. Tiesa, skirtingų gamintojų dribsniuose cukraus kiekis gali skirtis net šešis kartus, todėl atidus etikečių skaitymas tikrai padės apsisaugoti nuo nereikalingų kalorijų.
Dėl nuolat viršijamų cukraus dozių rizikuojame susirgti cukriniu diabetu, nutukimu, kepenų riebėjimu, dantų ėduonimi ir daugybe kitų ligų. Medikai įspėja, kad per didelis cukraus kiekis ypač pavojingas vaikams. Anksčiau antro tipo cukrinis diabetas kamuodavo tik suaugusiuosius, o jeigu jis būdavo nustatomas vaikams, tai būdavo pasaulyje skelbiama kaip sensacija. Pastaruoju metu liga vis dažniau išsivysto antsvorio turintiems mažamečiams.
Pasak A. Vaivarienės, nenatūralios medžiagos išbalansuoja mūsų organizmą ir natūralią medžiagų apykaita, mat organizmas nėra užprogramuotas su jomis tvarkytis, todėl pasauliniu mastu plinta nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, epidemijos.
„Tikrai tenka susidurti su vaikais, kurie net nežino, kad vandenį galima gerti, o geriami tik saldinti gėrimai ir limonadai. Tai įvardijama kaip vienas iš svarių rizikos veiksnių, dėl kurių plinta vaikų nutukimas“, - teigė dietologė Edita Gavelienė.
Žinia, vietoj riebių jogurtų žmonės renkasi liesesniu, manydami, kad tai sveikesnis pasirinkimas. Tačiau kad jie būtų skanesni, į juos dedama daugiau cukraus. „Nutiko taip, kad tas maistas be riebalų neskanus ir pramonininkai į tai sureagavo – jį reikia daryti skanų. Todėl jogurtas, kuriame yra nulis riebalų, turi tokį patį ar net didesnį kalorijų kiekį, kaip ir riebus jogurtas. Kai tenka bendrauti su mamomis, kurios skundžiasi, kad vaikas yra nevalgus, paaiškėja, kad jis per dieną išgeria dvi stiklines sulčių. Daugiau jis nieko ir nenorės, nes su stikline sulčių jis gauna 200 kilokalorijų“, - teigė dietologė.
Mamos drąsa padėjo išvengti reanimacijos
Dažniausiai diabetas kerta iš pasalų. Vieną dieną buvo viskas gerai, o kitą vaikas jau bėga į tualetą kokį šešioliktą kartą. Tai vienas iš labiausiai matomų cukrinio diabeto simptomų. Deja, staiga užpuolusios ligos diagnozė paaiškėja tik reanimacijoje. Medicinos mokslų daktarė Eglė Marija Jakimavičienė puikiai žino, ką iš gyvena šeima, kurioje vaikai serga nepagydoma liga. Moteris prisimena, kaip jos dukra susirgo cukriniu diabetu sulaukusi vos dešimties metų.
„Aš tiesiog pastebėjau, kad ji eina į tualetą labai dažnai, paklausiau, kiek ji šlapinasi, o ji pasakė, kad normaliai. Dar pagalvojau, kad gal koks šlapimo pūslės uždegimas. Daviau jai trilitrinį stiklainį, kad pamatuočiau, kiek to šlapimo yra. Paros šlapimas į jį netilpo. Aš pasinaudojau senovės gydytojų diagnostika ir jo paragavau. Jis buvo saldus kaip karamelė ir praktiškai kitą dieną mes atsidūrėme ligoninėje, kur buvo patvirtinta pirmojo tipo cukrinio diabeto diagnozė. Taip mes išvengėme ligos pradžios reanimacijoje, ko nepavyksta daug kam, nes neatkreipia dėmesio į pasikeitusį vaiko šlapinimo dažnumą ir kiekį“, - pasakojo laidoje moteris.
Pasak jos, iš pradžių su liga buvo sunku susitaikyti, nes teko keisti ne tik mitybos įpročius, bet ir prasidėjo nuolatinė insulino terapija. Diabetu sergantiems vaikams maždaug po 5-7 kartus reikia leistis insulino. Dar tiek pat kartų jie matuojasi cukraus kiekį durdamiesi į pirštą.
„Kai važiavome į ligoninę, aš ją tarsi ruošiau, kad taip gali būti. Iš pradžių ji reagavo labai skausmingai, sakė, kad aš geriau mirsiu, bet nesibadysiu. Aišku, paskui ji su tuo susitaikė. Ji išmoko leistis vaistus ligonėje ir visada leisdavosi pati. Net jei tai daryti reikėdavo naktį, nes ypač paaugliams augimo hormonai veikia ir pakelia gliukozės kiekį, pavyzdžiui, paryčiais, aš ją prikeldavau pamatavusi ir ji susileisdavo pati“, - prisiminė E. M. Jakimavičienė.
Bene sunkiausia tėvams, kai suserga mažas kūdikis. Tokiems pacientams reikalinga nuolatinė priežiūra ir vienas iš tėvų turi išeiti iš darbo ir likti namie. Šeimai tai didžiulis iššūkis. Neretai cukrinis diabetas išardo šeimas.
„Sužinoję diagnozę tėvai išgyvena visas krizės stadijas. Jie ir neigia, ir kaltina, kol susitaiko. Žmonių gyvenimą tai pakeičia labai stipriai, nes dažnai suserga ikimokyklinukai – 3-5 metų vaikai“, - teigė moteris.
Diabetikams pavojingas ne tik per didelis cukraus kiekis, bet ir per mažas. Žmogus gali eiti svyruodamas, tarsi būtų girtas, tapti agresyvus, ir vietoj greitosios jam kviečiama policija.
„Mūsų smegenys negali be cukraus, ir jei jo lygis staigiai krenta, pradeda trikti jų veikla. Pati blogiausia išeitis – hipoglikeminė koma, kuri gali išsivystyti per valandą. Paprastai ji prasideda silpnumu, pila šaltas prakaitas“, - pasakojo E. M. Jakimavičienė.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje . Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!