Antrą kartą dėl gimdymo tarsis
Agnė, pagimdžiusi prieš keletą mėnesių, pasirinko tik įstaigą, kurioje norėtų gimdyti, tačiau gydytojo nusprendė nesirinkti. Jos manymu, gydytojai ir taip privalo gerai atlikti savo darbą, o ir gydymo įstaigose galima pamatyti plakatus, raginančius nemokėti medikams į kišenę. Vis dėlto moteris prisipažino, kad antram gimdymui jau tartųsi – ne dėl medicininio saugumo, bet dėl emocinio komforto.
„Pirmas klausimas buvo, pas ką mes. Perklausė net kelis kartus – taip netikėta buvo, kad atvykome nesusitarę. Kadangi pati dirbu paslaugų srityje, man buvo keista matyti, kaip su savo paciente bendrauja medikai. Atrodo elementaru, kad turi būti pasakyta, jeigu ketinama leisti gimdymą skatinančius vaistus. Man nebuvo pasakyta. Medikai viską darė, kaip jiems atrodo, ir nesitarė, tik vis kartojo, kad pagimdysiu. Neišgirdau nė vieno paguodžiančio žodžio: „Jeigu jums atrodo, kad jums čia kažką skauda, nieko jums čia neskauda“.
Tačiau šį grubumą atsvėrė akušerė – nepaprastai geras ir nuoširdus žmogus. Ji nuoširdžiai domėjosi mano situacija, vis klausinėjo, padėjo. Įsivaizduoju, kad taip, kaip dirbo akušerė, normaliai turėjo dirbti visas personalas. Todėl, nors mes neketinome niekam mokėti, pajutome didžiulį norą šiam žmogui atsidėkoti. Paprasčiausia tai buvo padaryti iš karto po gimdymo duodant pinigų. Davėme jai 200 Lt, kad nereikėtų galvoti, kokią dovaną jai nupirkti ir kaip ją vėliau rasti“, - atviravo moteris.
Iš aplinkinių – kaltinimai neatsakingumu
Kita DELFI pašnekovė taip pat nusprendė nesitarti dėl gimdymo iš anksto. Jos patirtis – sėkmingesnė. Moteris ne tik buvo tas žmogus, kuris savo aplinkoje pralaužė ledus – po jos nesusitarusios gimdė jau trys merginos.
„Buvau principingai nusprendusi nemokėti ir nesirinkti gydytojo, nes esu prieš sistemos tvirkinimą, nesu nė karto gyvenime davusi kyšio, todėl pagalvojau, kodėl dabar, kai ateina naujas žmogus į pasaulį, jo kelionę turiu pradėti nuo korupcinio akto. Be to, pasikalbėjau su savo bendraamžėmis rezidentėmis, kurioms teko dirbti akušerijos skyriuje. Jos patvirtino, kad gydytojai įpratę gauti pinigų, tačiau jeigu jų negauna, tikrai neatlieka savo darbo prasčiau. Pasirinkau tik kliniką – Raudonojo kryžiaus ligoninę, nes norėjau, kad būtų kuo mažiau gimdyvių, o kadangi skyrius buvo ruošiamas iškėlimui, jo nelabai kas rinkosi. Su manimi gimdė tik dar dvi gimdyvės.
Turiu pripažinti, kad prieš gimdymą turėjau atlaikyti stiprų tetulyčių ir anksčiau gimdžiusių moterų spaudimą, kad esu žiauriai neatsakinga, save ir savo vaiką stumiu į didelį pavojų, nes gydytojai dirba aplaidžiai, jie pripratę gauti pinigus, o jeigu neduosiu, paliks mane vos ne koridoriuje mirti. Kai tu esi nėščia, visos šios kalbos labai veikia, todėl pradedi dvejoti, nes tau pasakoja visokias baisias istorijas. Laimė, mane palaikė vyras, kuris tvirtai laikėsi sprendimo nesitarti. Beje, mums pritarė ir mano šeimos gydytoja“, - pasakojo Rytė.
Kadangi jaunai moteriai gimdymas prasidėjo vakare, keitėsi gydytojų pamainos, tačiau ji dėl to tragedijos nematė. Juolab, kad antroji gydytoja su ja praktiškai ir prabuvo visą naktį – mat gimdymas buvo ilgas ir komplikuotas.
Jaučiasi nesaugiai, bet vis tiek nesitars
Vilnietė Saulė dar tik ruošiasi savo pirmajam gimdymui. Šiuo metu jai aštuntas nėštumo mėnuo. Moteris taip pat neketina tartis su gydytoju iš anksto.
„Jaučiasi labai didelis spaudimas, juolab kad iš savo artimos aplinkos nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris tikrai nieko nemokėjo. Manęs vis klausinėja, ar esu jau susitarusi, tačiau tarimasis automatiškai susijęs su pinigais, o aš niekada gyvenime nesu davusi kyšio. Ligoninę galbūt būčiau ilgiau rinkusis, tačiau kadangi gyvenu šalia vienos iš jų, apsispręsti nebuvo sunku. Aišku, prieš tai joje apsilankėme, apžiūrėjome gimdyklas. Ten pat lankėme ir nėštumo kursus, kuriuose taip pat buvo kalbama, kaip svarbu iš anksto išsirinkti gydytoją, kad jis atitiktų tavo nuostatas. Tačiau tas malonumas kainuoja apie tūkstantį kitų – kaip supratau, tokia yra įprasta suma už gimdymą (800 Lt gydytojui, 200 Lt – akušerei). Mane labiausiai pribloškė, kad už gimdymą mokėjo net tie žmonės, iš kurių to tikrai nesitikėjau – su jais labai daug diskutavome apie situaciją Lietuvoje, klestinčią korupciją, apie tai, kad reikėtų pagaliau gyventi kitaip. Ir kai jiems sakiau, kad jie davė kyšį, šie tikino, kad tai ne kyšis, kadangi pinigus mokėjo po to. Vėliau visgi sutiko ir teisinosi, kad norėjo, būti dėl visko užtikrinti.
Kol nepradėjau domėtis, nemaniau, kad Lietuvoje nemokamas gimdymas – retenybė. Todėl negalėčiau pasakyti, kad man dabar labai ramu, nepaisant to, kad mano sveikata visiškai gera, per visą nėštumą nekilo jokių problemų. Jeigu „užkurta“ tokia nerašytų taisyklių sistema, gal tikrai priežiūra bus prastesnė? Tačiau mano sprendimas – principo reikalas. Tikrai nenorėčiau, kad pirmas kyšis mano gyvenime būtų susijęs su vaiko gimimu. Nuolat kalbama apie tai, kad nauja karta turi pakeisti korupcijos situaciją mūsų šalyje. Aš ir jaučiuosi esanti ta karta, kuri galėtų kažką keisti, bet mano didelė dalis draugų net nesusimąstydami vaiko gimimo atveju moka vokelius“, - svarstė pašnekovė.
Moteris atviravo, kad iš aplinkinių jaučia požiūrį, tarsi jai būtų gaila pinigų vaikui. Iš tiesų šeima galėtų rasti šį papildomą tūkstantį, tačiau tai principo reikalas. Saulė sutinka, kad gydytojai nėra apmokami tiek, kaip turėtų, bet eilę metų klestintys vokeliai – tikrai ne išeitis iš situacijos. „Kai pagalvoji, kokios sumos ten cirkuliuoja, tikrai baisu. Šiuos kyšius duoda net valstybės institucijose dirbantys žmonės, kurie kaip ir turėtų šį procesą prižiūrėti. Trūksta suvokimo, kad tai korupcija, kyšis, be jokių pagražinimų“, - įsitikinusi pašnekovė.
Medikė kategoriškai ragina nustoti mokėti už gimdymus
Nors ligoninėse, remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, įteisinta tvarka, pagal kurią, moteris gali pasirinkti gydytoją oficialiai ir už šį pasirinkimą oficialiai susimokėti, Saulė teigė, kad visos be išimties jos pažįstamos mokėjo nelegaliai. Pavyzdžiui, Kauno P. Mažylio gimdymo namuose oficialus mokestis siekia beveik 600 Lt už gydytojo pasirinkimą, beveik 300 Lt – akušerės. Vilniaus gimdymo namuose gimdyvė turi sumokėti kiek daugiau nei 800 Lt. Atskaičiavus visus mokesčius gydytojas į rankas gauna vos 300 Lt.
Paklausta, kodėl moterys visgi įsitikinusios, kad už gimdymą būtina atsidėkoti, ji patarė pasklaidyti senus šaltinius, kuriuose teigiama, kad Lietuvoje nuo senų laikų kiekvienai pribuvėjai dovanodavo skarelę arba rankšluostį, karo metais iškepdavo duonos. Taip pat ir Hipokrato žmona, kuri buvo akušerė, nuolat gaudavo dovanų. Taigi visos tautos turi savas atsidėkojimo tradicijas. Šiandien dovana įgavo pinigų pavidalą, nes viskas vertinama pinigais.
„Kategoriškai nesutinku, kad reikia gydytojui mokėti už gimdymą. Tikrai ne nuo pinigų priklauso gydytojo darbo kokybė. Kita vertus, manau, kad situacija keičiasi. Prieš keletą metų dauguma moterų net neabejojo, kad reikia susimokėti, o dabar jau jos svarsto, ar verta“, - svarstė K. Mačiulienė.
„Juk dabar visa tai galima daryti oficialiai. O jei kažkas duoda į kišenę, tai jų reikalas. Taip pat visiškai normalu atvykti ir nesusitarus, tačiau čia yra kita problema. Jei moteris visą nėštumą buvo sekama vieno gydytojo, natūralu, kad ji nori pas jį gimdyti. Jei jis nepriima gimdymų, taip pat nematau nieko bloga, jeigu jis kažką iš savo kolegų rekomenduoja. Gimdymo labai tiksliai nesuplanuosi, todėl moteris norėtų tikrai žinoti, kad tuo metu galės kreiptis būtent į tą gydytoją, į kurį nori. Vis dėlto gimdymas – rimta gyvenimo procedūra, moteris nori jaustis saugi. Juk tai ir taip didžiulis stresas, kam reikia jo sukurti papildomai? Taigi jei moterį gąsdina situacija vykti gimdyti nesusitarus, geriau susitvarkyti viską taip, kad streso būtų mažiau“, - svarstė medikas.
Kaip medikas „išsireikalavo“ kyšio iš žinomos ekonomistės
Labai griežtą nuomonę apie „atsidėkojimą“ gydytojams turi ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji prisipažino paskutinį kartą kyšį davusi 2007 m.
„Man darė kojos operaciją. Gydytojas, beje, Vilniaus universiteto docentas, taigi puikiai žinantis, kokia mano alga, tol stovėjo prie lovos, kol susimėčiusi neįdaviau jam pinigų. Prieš tai mane dar močiutės auklėjo. Aš agitavau jas neduoti kyšio, nes mačiau, kad jos tikrai neturi pinigų, tačiau jos buvo prisiruošusios pinigų iš anksto. Viena, eilinė rajono savivaldybės darbuotoja, taigi galima įsivaizduoti jos atlyginimą, pasakojo, kaip ilgai taupė tuos 600 Lt, kuriuos „reikia“ duoti. Aš būčiau nedavusi, jei gydytojas taip ilgai nebūtų stovėjęs. Turėjau 300 Lt, juos visus ir atidaviau atsiprašinėdama, kad neturiu voko. Jis atlapojo kišenę, pasiėmė tuos pinigus ir nė „viso gero“ nepasakė.
Pasak A. Maldeikienės, kitas dalykas, kad mes tyčiojamės iš viešojo sektoriaus darbuotojų Lietuvoje, norėdami, kad jie dirbtų ir labai gerai, ir už dyka, ir dar mums paplotų bei mus mylėtų. „Todėl aš nenoriu žeminti nei savęs, nei tų gydytojų. Manau, šiuos santykius reikia vieną kartą sutvarkyti ir tai labiau priklauso nuo duodančiųjų nei nuo imančiųjų. Įdėti reikia ne į kišenę, bet į sistemą, kad ji būtų kitokia.