Daugelis pastaraisiais metais gimdžiusių mamyčių sovietinių laikų jau nepamena, tačiau viskas, kas jas supa kūdikiui ateinant į pasaulį, skaudžiai primena, kad nedaug tepažengėme. „Euroremontas“ dar nepasiekė daugelio šalies ligoninių, kuriuose kasmet pasaulį išvysta vis daugiau kūdikių. Ir provincijos gydymo įstaigos, ir didžiuliai sostinės gimdymo namai negali pasigirti jaukia aplinka. Daugelis iš šių įstaigų grįžusių moterų dar ilgai su siaubu prisimena tamsius koridorius, senus laikus menančius dušus, prausyklas ir lovas.

Neseniai kūdikio susilaukusi vilnietė Jurgita K. pripažino ruošdamasi gimdyti nesitikėjusi prabangos, bet tai, ką išvydo, ją nustebino ir sutrikdė. Jauna moteris pirmagimį gimdė Vilniaus gimdymo namuose, kuriuose kukli buitis, o kartais net skurdas rėžė akis.

Moteris labiausiai baisėjosi palomis, kurios skirtos kraujuojančiai gimdyvei. Jos daug kartų naudojamos, skalbiamos, virinamos ir vėl duodamos naujoms gimdyvėms. Pasak jaunos mamos, medžiaga buvo tarsi brezentinė, visai negerianti skysčio. „Gimdyklos, tiesa, švarios ir tvarkingos, bet seniai nemačiusios remonto. Sienos išklijuotos baisiomis sovietinėmis plytelėmis.

Gimdymo stalas nenaujas ir neestetiškas. Žinoma, kai viską skauda, tai galbūt nelabai ir rūpi“, – pasakojo jauna mama.

Mergytės mama Jurgita K. dabar jau su šypsena prisimena gimdymą ir net neabejoja panašiomis sąlygomis prieš 26 metus į pasaulį atėjusi ir pati.

Moteris pasakojo, kad ten, kur pakliuvusi, buvo tik vienas tualetas visoms gimdykloms: jei gimdykla koridoriaus gale, į jį tenka žingsniuoti per visą koridorių.

„Dušai ir tualetai primena studentų bendrabučius. Tiesa, karštas vanduo yra“, – dalijosi prisiminimais Jurgita K. Pagimdžiusi kūdikį jaunoji mama pateko į ankštą palatą, ją dalijosi su dar viena mama. Palatoje stovėjo iš geležinių virbų padarytos kūdikių lovelės, į kurias mamos vengė guldyti savo mažylius. „Palatos mažos, didesnis būrelis giminaičių jose netelpa. Toje, kurioje gulėjau, buvo tik viena kėdė lankytojams. Sunku, nesmagu, bet nėra kur dėtis, kenti“, – pasakojo Jurgita K.

UŽSIENIEČIAI PAKRAUPTŲ

Kita jauna mama Brigita Jonaitienė, neseniai pagimdžiusi jau antrą kūdikį, prisipažino, kad Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos aplinka ją baugino, bet šioje klinikoje dirba geriausi medikai, todėl abu kartus gimdė būtent čia.

„Aplinka skurdi, bet nusiteiki, jog reikia pakentėti, pabūti kelias dienas, ir tiek“, – sakė B.Jonaitienė.

Antro kūdikio vos prieš mėnesį susilaukusi mama prisimena, kad pirmą kartą prieš dvejus metus ligoninėje teko gulėti taip giliai įdubusioje geležinėje lovoje, kad neįstengė iš jos atsikelti.

„Antrą kartą palatą gavau padoresnę, bet lova, kurioje teko gulėti, buvo apkeliavusi visą Europą ir kaip labdara atitekusi ligoninei“, – sakė Brigita.

Jauna mama prasitarė, kad ją gydanti gydytoja gėdijosi, jog pacientai turi būti tokioje aplinkoje. „Žinoma, lietuvių beveik niekuo neišgąsdinsi, bet užsieniečiai būtų pakraupę“, – įsitikinusi Brigita.

Austė Petrauskienė, gimdžiusi Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, pasakojo, kad ten buvo švaru ir jauku, bet nedažytos sienos, pelėsis, seni baldai badė akis.

„Neišsigandau nuvykusi į ligoninę, kažko panašaus ir tikėjausi. Ten švaru. Tiesa, palatos ir koridoriai neremontuoti kelis dešimtmečius“, – pasakojo A.Petrauskienė.

DĖMESIO NESULAUKIA

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja, habilituota mokslų daktarė Gražina Drąsutienė apgailestavo, kad Vilniuje kol kas nėra šiuolaikinius standartus atitinkančios universitetinės akušerijos ir ginekologijos klinikos. Pasak medikės, tam skiriama nepakankamai dėmesio ir lėšų. Medikai taip ir nesulaukė naujų gimdymo namų atidarymo Pilaitėje, stringa planai statyti gimdymo stacionarą Santariškėse.

Vilniuje veikia trys gimdymo stacionarai, juose kasmet gimsta tūkstančiai vaikų. Šie pastatai nepakankamai sutvarkyti, skurdūs.

Vilniaus universiteto Akušerijos ir Ginekologijos klinika, priimanti daugiausia naujagimių Lietuvoje, seniai remontuota: kai kurios patalpos dažytojo teptuką pirmą ir paskutinį kartą regėjo šeštame dešimtmetyje, kada ir pastatyta ligoninė.

G.Drąsutienė pripažino, jog jų klinikos patalpos skurdžios, tačiau kolektyvas – kvalifikuotas ir atsidavęs. „Mano supratimu, žmogus į šį pasaulį turi ateiti pačiame gražiausiame pastate“, – griežtai tvirtino G.Drąsutienė. Vis dėlto realybė skiriasi nuo svajonių – vien šios klinikos rekonstrukcijai reikia ne vieno milijono litų.

Kalbėdama apie buities sąlygas, į kurias gimdydamos pakliūva būsimos mamos, G.Drąsutienė pripažino, kad privatumo ir komforto ligoninėje stinga.

„Čia gimsta būsimi prezidentai, politikų vaikai ir anūkai, bet norimo dėmesio nesulaukiame, reikiamų lėšų remontui nėra“, – apgailestavo klinikos vadovė ir patikino, kad patalpų skurdas trikdo pacientus, bet jie čia veržiasi dėl dėmesingo medikų kolektyvo.

REMONTUOJA PATYS

Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Henrikas Ulevičius kalbėdamas su dienraščiu L.T. negailėjo karčių žodžių valdžios atstovams.

„Ministerija deklaravo, jog pinigus skirs ligoninėms, kuriose daugiausia pacientų, tačiau mes jų nesulaukiame“, – sakė H.Ulevičius. Jis pripažino, kad atvažiuodamos į gimdyklą moterys žino apie skurdžias sąlygas, bet pacientų netrūksta.

„Stengiamės taupyti, remontuojame patalpas, viską darome savo jėgomis“, – tvirtino ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas H.Ulevičius.

Vilniaus gimdymo namų direktorius Rimantas Kvilius teigė, kad jų įstaiga yra geriausi gimdymo namai mieste, bet pripažino, jog būtina remontuoti ligoninės patalpas.

„Mūsų gimdymo namuose kol kas suteikiamos geriausios sąlygos, tiesa, remonto trūksta, bet tai visų ligoninių problema“, – sakė Vilniaus gimdymo namų direktorius. Jis tvirtino, jog jie stengiasi patys remontuoti patalpas, gražinti palatas.