Nepiktybiniai gimdos augliai – miomos – gana dažnas vaisingo amžiaus moterų susirgimas. Kartais jos visą gyvenimą būna tylios ir nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais prireikia ir chirurginės operacijos.
Apie vieną naujesnių, minimaliai invazyvų būdą – gimdos miomų embolizaciją – papasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistai.
Kankinosi penkerius metus
Prieš penkerius metus gydytojai Simonos gimdoje rado daugybinių, nelabai didelių miomų. Moteriai buvo pasiūlyta pašalinti gimdą – esą niekas šių darinių po vieną neoperuos. Suaugusią dukrą turinti vilnietė daugiau atžalų turėti neketino, tačiau nusprendė palaukti ir pasiūlymo dar nepriimti. Yra žinoma, kad sulaukus menopauzės miomos yra linkusios mažėti.
„Tačiau savo plano taip ir nesulaukiau, nes kiekvieną mėnesį labai nukraujuodavau, mėnesinės buvo sunkios, gausios, ilgos ir labai varginančios. Esu vegetarė ir hemoglobinas visada nebuvo labai aukštas, tačiau per šį laikotarpį geležies atsargos išseko visiškai. Supratau, kad reikia kažką daryti“, - mena moteris.
Draugai ją informavo, kad Rygoje yra atliekama miomų embolizacija. Vilnietė ėmė domėtis ir sužinojo, kad ši procedūra atliekama ir Lietuvoje.
„Supratau, kad čia mano išsigelbėjimas“, - sakė ji.
Procedūra buvo sėkmingai atlikta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Moteris tikina atsigavusi labai greitai ir galėjusi greitai grįžti į darbus.
„Sunku pasakyti kodėl, bet moterys linkusios kentėti. Daugelis turi miomų ir kas mėnesį turi didelių nepatogumų. Praeina mėnuo, atsigauni ir vėl nauja skausmo banga, išsekinanti visą organizmą. Jeigu nebūtina gulti ant operacinio stalo ir patirti didelių pjūvių, tai ko dar delsti? Nesumeluosiu – gydytojų dėka mano gyvenimas tikrai pasikeitė. Buvau darbinga, sveika, geros nuotaikos, pilna energijos“, - atviravo pašnekovė.
Greitas atsigavimas ir minimali komplikacijų rizika
Embolizacijos metu kraujagyslė, tiekianti miomai kraują, užkemšama specialia medicinine medžiaga. Tuomet miomos maitinimas nutrūksta ir ji žymiai sumažėja. Gydytojas radiologas, Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas pasakojo, kad pasaulyje ši procedūra atliekama jau seniai, tačiau Lietuvoje ji kurį laiką buvo atliekama vangiai. Tai pasikeitė apie 2012 m., kai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo parengtas protokolas su aiškiais moterų atrankos kriterijais, gydymo tvarka, taisyklėmis.
Gydytojas paaiškino, kad ne visoms pacientėms galima atlikti miomų embolizaciją – tai gali priklausyti nuo darinių lokacijos ar morfologinės jų situacijos, tačiau kuo toliau, tuo labiau šie kriterijai siaurėja ir vis daugiau moterų galima daryti šią procedūrą.
A. Širvinskas aiškino, kad šiuo metu miomų gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai. Žvelgiant istoriškai, šie metodai tikrai patobulėjo – nuo atvirų operacijų pereita prie mažai invazyvių procedūrų. Embolizacija yra dar vienas papildomas ginklas kovoti su šiais dariniais.
„Embolizacijos metu moteris išvis minimaliai žalojama – padaromas nedidelis pjūvis kirkšnies srityje, įvedamas iki 2 mm diametro kateteris ir juo arterija keliaujama iki miomos vietos. Liaudiškai kalbant, miomos yra įvairaus diametro kraujagyslių gniužulas, kempinė. Embolizacijos metu šie mazgai, arterijos yra „uždaromi“ ir miomos nunyksta“, - pasakojo gydytojas radiologas.
Minimaliai invazyvių procedūrų privalumas – itin trumpas atsigavimo laikotarpis, komplikacijų rizikos sumažinimas.
Sutrikdžius miomų maitinimą krauju, natūralu, kurį laiką (dieną-dvi) gali būti jaučiamas skausmas, tačiau šiuolaikinei medicinai suvaldyti skausmą nėra sudėtinga. Be to, šios procedūros metu išvengiama narkozės.
Gydytojai moteriai gali pasiūlyti keletą metodų
Mioma – tai gerybinis gimdos auglys, kuris susiformuoja iš lygiųjų gimdos raumenų ląstelių. Tikslios miomų susidarymo priežastys nėra nustatytos, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad šią ligą dažnai sukelia lytinių hormonų disbalansas, imuniteto pokyčiai, taip pat stebimas paveldimumo veiksnys. Gydytoja akušerė ginekologė dr. Danguolė Vildaitė pasakojo, kad Lietuvoje statistiškai mioma nustatoma kas 4–5 moteriai, kitų šalių atstovėms, pavyzdžiui, afroamerikietėms, šis rodiklis dažnesnis – miomų turi kas 2-3 moteriai.
„Nors liga yra išties dažna, tačiau tik 30 proc. moterų dėl miomų kenčia kokius nors simptomus. Likusioms 70 proc. moterų dariniai nesukelia jokių pakitimų, todėl pacientėms stebimos, tačiau negydomos. Jei miomos sukelia skausmus, auga, gimdos apimtis didėja, ilgus metus klasikinis buvo operacinis gydymas. Dar prieš 15-20 metų būdavo daromas atviras pjūvis ir miomos „išlukštenamos“ po vieną arba pašalinama visa gimda.
Dabar, atsiradus minimaliai invazyvioms operacijoms, pavyzdžiui, histeroskopinei miomektomijai, daugeliui moterų buvo palengvintas gydymas ir gijimas, tačiau šios procedūros metu galima pašalinti tik pogleivio miomas. Raumenyje susidariusioms miomoms prireikia laparoskopino pašalinimo. Jau kurį laiką atliekamos ir gimdos miomų embolizacijos, po kurių sumažėja miomų simptomatika – tai, dėl ko moterys dažniausiai ir kreipiasi“, - aiškino gydytoja.
Tiesa, pats darinys nors ir sumenkęs, nėra pašalinamas, tad išlieka rizika, jog po kurio laiko miomos kraujotaka gali atsistatyti. Vienai iš dešimties moterų gali prireikti papildomo gydymo.
„Europoje jau 5-7 metus siekiama pašalinti ne tik simptomus, bet pačias priežastis ir pacientėms skiriami specialūs vaistai, kurie tarsi blokuoja receptorius, atsakingus už tolesnį miomų augimą. Tie vaistai nuo vasario 1 d. kompensuojami ir Lietuvoje. Tai yra labai didelis laimėjimas“, - džiaugėsi gydytoja.
Literatūra pateikia skirtingų duomenų, tačiau skaičiuojama, kad 0,1 – 0,6 proc. miomų gali būti piktybinės sarkomos. Deja, nėra aiškių simptomų, kurie įspėtų, kad mioma gali „supiktybėti“. Gydytoja paminėjo tik greitą augimą, kuris galėtų sukelti susirūpinimą. Tokiu atveju rekomenduojama miomą ištirti ir gali prireikti ją pašalinti chirurgiškai.
„Šiais laikais moterys dirba, keliauja, nenori ilgo gulėjimo ligoninėje. Mes, gydytojai, šiandien moteriai galima pasiūlyti kelis gydymo metus ir ji pasirinktų, koks jai tinkamiausias. Jokiu būdu nereikia kęsti skausmo ir nieko nedaryti. Kartais dėl gausaus kraujavimo ir mažakraujystės moteriai prireikia net kraujo perpylimo. Gydymo galimybių tikrai daug ir moters gyvenimo kokybę pagerinti šiandien medikams nebėra sunku“, - tikino D. Vildaitė.