Parodo, ar kūnas buvo susidūręs su virusu
Kaip sako profesorius, visų pirma, reikia suprasti šių testų galimybes ir tai, ką jie gali parodyti, ir ko – ne.
„Šie testai vadinami kokybiniais testais, jie parodo, ar žmogus buvo susidūręs su COVID-19, ar ne. Jei buvo susidūręs, imuninė sistema reaguoja ir suformuoja antikūnus. Tokiu atveju testas rodys teigiamą rezultatą. Bet testas neatsakys, ar žmogus jau yra persirgęs, ar jo kūne dar yra viruso, ar ne“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Taip pat gali būti, kad šie testai, kaip ir polimerinės grandinės testai, gali būti klaidingai teigiami arba klaidingai neigiami, ir to pamiršti negalima.
„Bet kuriuo atveju, tai būtų žingsnis į priekį. Tiems žmonėms, kurie buvo susidūrę su infekcija, tą testą atlikti tikrai yra prasmė. Tokiu atveju žinotume geriau bendrą situaciją Lietuvoje, kiek žmonių galėjo susidurti su šiuo virusu“, – sako pašnekovas.
S. Čaplinskas primena, kad tokie atrankiniai testai kitoms ligoms įprasti yra jau seniai, jie naudojami ir ŽIV infekcijai nustatyti. Žmogui, norinčiam išsitirti, pirmiausia yra atliekamas greitasis testas, o paskui, jei reikia, galima atlikti laboratorinį testą.
„Testai papildo vienas kitą, jei atliekame juos abu, turime pilnesnę informaciją, kas šiuo metu vyksta su koronavirusu. Nei vienas, nei kitas testas nėra panacėja, jie turi papildyti vienas kitą“, – sako profesorius.
S. Čaplinskas testus rekomenduoja naudoti visiems, kurie gali, kas turi įtarimą, kad galėjo susidurti su COVID-19 tiesiogiai ar per kitą asmenį. Svarbu, kad jį naudoti reikia tada, kai nuo galimo užsikrėtimo praėjo bent 5 dienos.
Tačiau profesorius pabrėžia – svarbu neapsigauti gavus tiek teigiamą, tiek neigiamą rezultatą.
„Jei dabar būtų tiriami tie, kurie atvyko į Lietuvą iš užsienio, o ypač tie, kurie atvyko prieš kokią savaitę, tai logiška, kad jiems šitas testas būtų labiau informatyvus nei laboratorinis, jei žmogus užsikrėtė jau daugiau nei prieš mėnesį ir galbūt jau pasveiko“, – kalbėjo pašnekovas.
Po koronaviruso įgyjamas imunitetas
Vis dėlto, jei nuo užsikrėtimo praėjo mažiau nei 5 dienos, testas užsikrėtimo neparodys. Tačiau geriau testą nusipirkti ir panaudoti, nei nenaudoti ir galvoti, kad jie yra netinkami.
Jei testo rezultatas teigiamas, žmogui reikėtų stebėti save, mat didelė tikimybė, kad jis buvo susidūręs su šiuo virusu. Tokiu atveju reikėtų ypač saugotis ir saugoti artimiausius žmones. Jei bus galimybė atlikti laboratorinį tyrimą, jį taip pat būtina pasidaryti.
Tačiau testas neparodo, kokio stiprumo žmogaus imunitetas, jei jis buvo užsikrėtęs ir persirgo šia liga. Sužinoti, ar imunitetas tvirtas, reikia atlikti kitą, specialų laboratorinės diagnostikos tyrimą.
Tai atlikti būtų itin svarbu medikams, kurie galėtų spręsti, ar didelis jų pavojus užsikrėsti vėl, jei jie yra persirgę.
„Po koronaviruso įgaunamas imunitetas, tik neaišku, koks jis, kiekvienam gali būti skirtingai stiprus, kai kurie gali susirgti antrą kartą. Buvo pastebėta, kad persirgusiems SARS ir MERS, po kelių mėnesių imunitetas pradėjo silpnėti. Kol kas pasakyti, kokio tvirtumo imunitetas susiformuoja, dar sudėtinga, nes jis žinomas dar tik nuo praeitų metų gruodžio“, – sakė S. Čaplinskas.
Vis dėlto jau yra aišku, kad vakciną nuo koronaviruso sukurti galima. Tik kol kas dar nežinoma, ar pavyks ją sukurti tokią, kuri apsaugotų visam gyvenimui, ar tik tokią, kuria reikėtų skiepytis kiekvienais metais iš naujo.
SAM laukia rekomendacijų
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad greitieji testai yra mažai aktualūs gydymo įstaigoms, bet tikimasi, kad greitu metu bus gautos medikų ekspertų rekomendacijos, kur juos galima naudoti.
Šiuo metu greitaisiais testais yra tikrinami žmonės, atvykę į Lietuvą iš užsienio.
Kaip anksčiau rašė „Delfi“, mokslininkės Aurelija Žvirblienė ir Audronė Eidukaitė specialiai internetinei platformai apie skiepus vakcinabc.lt sako, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu nėra pakankamai įtikinamų duomenų apie SARS-CoV-2 greitųjų serologinių testų pritaikomumą klinikinėje praktikoje.
Lietuvos imunologų draugijos tarybos narė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė specialiai internetinei platformai apie skiepus vakcinabc.lt sakė, kad greitieji serologiniai testai nustato virusui specifiškus IgM ir IgG klasės antikūnus, susidariusius infekcijos metu.
„Testui atlikti paimami ir tiriami kraujo mėginiai, nes ten cirkuliuoja susidarę antikūnai. IgM klasės antikūnai susidaro per keletą dienų (3-7 dienas) nuo infekcijos pradžios, jų buvimas parodo ankstyvą infekcijos stadiją. IgG klasės antikūnai susidaro vėliau (per 2-3 savaites) ir jie gali išlikti ilgesnį laiką. Virusui specifiškų IgG buvimas kraujyje gali parodyti, kad asmuo buvo užsikrėtęs virusu, bet nebūtinai šiuo metu serga, nešioja ar platina virusą“, – sakė mokslininkė.