Šeštąją šių metų savaitę (2019 m. vasario 4–10 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 159,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 182,7 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 6-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Klaipėdos administracinėje teritorijoje.
Šeštąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 355 asmenys, iš kurių – 47 vaikai iki 2 m., 165 vaikai – 2–17 m. amžiaus grupėje ir 143 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 20 asmenų, iš kurių – 11 vaikų ir 9 suaugę asmenys. Ligoninėje gydytos 5 nėščiosios.
2018–2019 m. gripo sezonu užregistruota 20 mirties nuo gripo atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.
Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams
- Gripo virusas, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali atsirasti inkstų uždegimas ar laikinai sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.
2018-2019 M. GRIPO SEZONO METU EPIDEMIJĄ PASKELBĖ
1. Prienų rajono sav. 117,5 2019 01 21
2. Ukmergės rajono sav. 218,0 2019 01 21
3. Ignalinos rajono sav. 144,5 2019 01 22
4. Panevėžio miesto sav. 241,6 2019 01 22
5. Kauno miesto sav. 175,1 2019 01 22
6. Kėdainių rajono sav. 163,0 2019 01 22
7. Jonavos rajono sav. 155,4 2019 01 22
8. Elektrėnų sav. 204,5 2019 01 28
9. Trakų rajono sav. 139,6 2019-01-28
10. Alytaus miesto sav. 216,9 2019-01-29
11. Raseinių rajono sav. 124,7 2019-01-29
12. Šiaulių miesto sav. 166,7 2019-01-29
13. Telšių rajono sav. 142,2 2019-01-29
14. Lazdijų rajono sav. 226,0 2019-01-29
15. Klaipėdos miesto sav. 185,6 2019-01-29
16. Kaišiadorių rajono sav. 171,1 2019-01-29
17. Panevėžio rajono sav. 109,0 2019-01-29
18. Vilniaus miesto sav. 167,7 2019-01-30
19. Šalčininkų rajono sav. 156,3 2019-01-31
20. Radviliškio rajono sav. 136,2 2019-02-04
21. Klaipėdos rajono sav. 129,6 2019-02-04
22. Visagino sav. 232,8 2019-02-04
23. Šilutės rajono sav. 128,6 2019-02-04
24. Mažeikių rajono sav. 192,2 2019-02-05
25. Rokiškio rajono sav. 181,4 2019-02-05
26. Kauno rajono sav. 136,8 2019-02-05
27. Švenčionių rajono sav. 166,6 2019-02-05
28. Alytaus rajono sav. 243,7 2019-02-06
29. Joniškio rajono sav. 154,4 2019-02-06
30. Kretingos rajono sav. 240,2 2019-02-06
31. Kazlų Rūdos sav. 201,9 2019-02-06
32. Akmenės rajono sav. 147,2 2019-02-12