Gydė suskilusią lūpą, atrado vėžį

Pirmakursei studentei pusmetį gydydami lūpos opelę, dermatologai nieko blogo nerado, tačiau vėliau paaiškėjo – vėžys.

„Mes pirmą kartą ją tirdami taip pat neradome vėžio ląstelių, tačiau vis viena man buvo neramu. Antro tyrimo metu kolegos irgi nerado nieko blogo, bet tos pacientės nepaleidom ir trečiame tyrime radome vėžinių ląstelių“, – apie jauniausią pacientę, kuriai nustatė lūpų vėžį DELFI pasakojo Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos vadovė Alina Pūrienė.

Profesorė pasidžiaugė, kad dabar ji graži, besišypsanti. Tačiau po to, kai gavo siuntimą pas onkologus, studentė susidūrė su eilėmis.

„Aš manau, dėl to ji per vėlai gavo gydymą. Pavėluotas patekimas pas specialistus davė recidyvą, prireikė dar vienos operacijos. Tačiau kiek tu gali šalinti lūpos audinio, kad ji nebūtų deformuota? Paskui mūsų kolektyvo ir plastikos chirurgų pastangomis ta lūpa būtų koreguota, kad gražiai atrodytų“, – sakė prof. A. Pūrienė.

Pirmakursės studentės atvejį daktarė vadino laimingu ir, deja, netipišku. Net 60-70 proc. burnos vėžio atvejų nustatoma vėlyvosiose stadijose, kai gydymas labai sudėtingas, brangus.

„Dauguma žmonių vis dėlto gyvena ne vieniši, o šeimose, bendrauja su kaimynais, jaunesni dirba. Tačiau matome tokių apleistų vėžio atvejų, kad akivaizdu – šalia esantys negalėjo nematyti, gal nedrįso pasakyti. Taigi, turėtume viena skitą paraginti pasitikrinti“, – sakė klinikos vadovė, DELFI skaitytojus kviesdama dalintis žinia, kad nuo pirmadienio minint burnos vėžio prevencijos savaitę be siuntimų ir nemokamai gyventojai galės pasitikrinti, ar neturi įtartinų darinių ant lūpų, liežuvio, dantenų, kitų burnos gleivinių.

Kaip mano akcijos iniciatorė, kai kurie žmonės tiesiog bijo kreiptis į gydytoją, jei mato, kad kažkas ne taip, kad nepasitvirtintų jų įtarimai. „Tačiau aš raginčiau nedelsti: kuo anksčiau bus patvirtinta diagnozė ir pradėtas gydymas, tuo laimingesnis žmogus bus. Be to, ne visada vėžio diagnozė patvirtinama, juk yra ir daugiau susirgimų, kuriuos taip pat reikia gydyti“, – drąsino prof. A. Purienė.

Labiausiai matomos – lūpų karcinomos

Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos Veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas doc. Linas Zaleckas patarė kreiptis ir tirtis, jei burnoje opelė negyja ilgiau kaip dvi ar tris savaites, nes tai gali būti vienas pirmųjų burnos vėžio požymių.

Pasak doc. L. Zalecko, bene labiausiai matomos – lūpų karcinomos. Tačiau kartas nuo karto atvyksta pacientų ir su labai užleistomis lūpų vėžio stadijomis. Jiems tenka šalinti didesnę dalį lūpų. Tokiais atvejais rekonstrukcinės operacijos – neišvengiamos, nors identiškų lūpų atkurti neįmanoma.

„Jeigu lūpų vėžys diagnozuojamas pirmoje-antroje stadijoje, išoriškai ryškių deformacijų neturėtų likti. Todėl stengiamės atkreipti žmonių dėmesį į burnos vėžį – kuo ankstesnė diagnostika, tuo daugiau šansų, kad pacientas išgis ir galės gyventi visavertį gyvenimą“, – pabrėžė daktaras.

Pradinės stadijos mažai skiriasi nuo neprižiūrėtų lūpų

Pirma ir viena didžiausių burnos vėžio rizikų – rūkymas. Kaip pabrėžė profesorė A. Pūrienė, burnos gleivinė itin jautri tabako dirginimui, taigi tiek rūkomasis tabakas, tiek kramtomasis tabakas ją veikia neigiamai.

Įtakos burnos vėžio atsiradimui taip pat turi alkoholis, ultravioletinis spinduliavimas.

„Važiuodami į šiltus kraštus, tepamės apsauginiais kremais nuo saulės, tačiau kas tepasi lūpas? Taigi, turime lūpų vėžį, kurio pradines stadijas sunku ir atpažinti, nes nedaug skiriasi nuo lūpų, jų kampų įtrūkimų ar tiesiog neprižiūrėtų, nukandžiotų lūpų, kai susidaro sausos plėvelės. Lūpų priežiūra taip pat labai svarbi“, – pabrėžė Žalgirio klinikos vadovė.

Burnos vėžio požymiai

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje vien 2014 m. nuo burnos vėžio mirė 248 asmenys, iš kurių net 218 – vyrai. Daugiausiai gyvybių pasiglemžė burnaryklės piktybinis navikas – 48, gerklaryklės piktybinis navikas – 42 ir burnos dugno piktybinis navikas – 34.

Interneto svetainėje iveikvezi.lt išvardyta, į ką būtina atkreipti dėmesį: jeigu opelė burnoje ar ant lūpų neužgyja per 3 savaites, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar odontologu ir vardija būdingiausius burnos vėžio požymius:

skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės;
gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje;

nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje;

užkimęs ar pakitęs balsas, kartais trinkanti kalba;
burnos ar liežuvio tirpimas;

burnos skausmas, kraujavimas iš burnos gleivinės ar dantenų;
pasunkėjęs kramtymas, rijimas, sutrikę liežuvio ir apatinio žandikaulio judesiai;

ausies ir (ar) žandikaulio skausmas;

nemalonus burnos kvapas. Sergant vėžiu nemalonus burnos kvapas gali paaštrėti, simptomas kartotis vis dažniau ir trukti ilgiau;
paslankūs, skausmingi dantys; ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai;

apetito stoka ir svorio kritimas;

lėtinis nuovargis;

įvairūs kiti požymiai ar simptomai, atsiradę burnoje be aiškios priežasties ir nepraeinantys ilgiau nei 6 savaites.

Daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir neonkologinės ligos, todėl primenama reguliariai tikrintis sveikatą bei laikytis burnos higienos.

Veiksniai, didinantys riziką susirgti burnos vėžiu

tabako vartojimas (rūkymas, uostymas, kramtymas). Tai vienas iš pavojingiausių veiksnių. Net 85 proc. burnos vėžio atvejų siejami su tabako vartojimu. Rūkaliams rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Pypkės rūkymas išskirtinai siejamas su lūpos vėžiu, kuris išsivysto toje vietoje, kur lūpa liečiasi su kandikliu. Pasyvus rūkymas taip pat gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu;

ne mažiau pavojingas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Vartojant alkoholį kartu su tabaku rizika susirgti burnos vėžiu išauga net keletą kartų. Manoma, kad šie du veiksniai stiprina vienas kito poveikį;

ilgalaikis deginimasis saulėje (ultravioletinių spindulių poveikis);
žmogaus papilomos viruso infekcija;

vyriška lytis (vyrai burnos vėžiu serga dažniau nei moterys);

šviesi oda (šviesi oda siejama su didesne rizika susirgti lūpų vėžiu);

amžius (dažniau serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės);

lėtinis burnos gleivinės dirginimas – kuo daugiau dantų trūksta, tuo labiau dirginama gleivinė. Gleivinę taip pat dirgina ir pažeidžia nepritaikyti dantų protezai;

prasta burnos ir dantų higiena;

nevisavertė mityba. Rizika gali padidėti, jeigu organizmui trūksta A ir E vitaminų, o kasdieniame maisto racione mažai vaisių ir daržovių – pagrindinio antioksidantų šaltinio;

nusilpusi imuninė sistema.

Ką daryti ir ko – šiukštu ne

mesti ar nepradėti rūkyti. Net ir ilgamečiai rūkaliai, atsisakę tabako, gali gerokai sumažinti burnos vėžio riziką;

nepiktnaudžiauti alkoholiu;

sveikai maitintis, gausiau vartoti vaisių ir daržovių;

vengti ilgalaikio saulės poveikio lūpoms;

siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso, riboti lytinių partnerių skaičių.