„Per tą laiką jau išsikraustėme gyventi į užsienį, tokį sprendimą priimti lėmė paslaugų trūkumas autizmu sergantiems vaikams “, – teigia Sandra.
Didžiausia ir profesionaliausiai Lietuvoje vaikams su psichikos arba fiziniais sutrikimais galinti padėti įstaiga – Vaiko raidos centras – kryžkelėje. Prieš metus įgriuvus pagrindinio pastato stogui, įstaiga glaudžiasi kur kas mažesnėse bei išskaidytose patalpose nei ankščiau ir negali aptarnauti visų, besikreipiančių pagalbos. Nors situacija centre sudėtinga, sutriko dalies paslaugų teikimas, naujos patalpos žadamos tik po trejų metų.
Ankstyva pagalba būtina
„Kiekvienam sutrikimų turinčiam vaikui kiekviena diena yra aukso vertės” – teigia Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ narė Raimonda Rašimienė. Kuo vėliau bus sužinota diagnozė ir pritaikytas gydymas, tuo lėčiau tobulės vaikas, jo pažanga stovės vietoje. Vaiko raidos centro (toliau – VRC) dalinio veiklos sustabdymo lankytojai eilėse pralaukdavo 3–4 mėnesius. Sumažėjus priimamų žmonių skaičiui, laukti tenka vidutiniškai po pusmetį.
Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti sutrikimą ir jį pradėti gydyti. Pirmuosius trejus gyvenimo metus vaiko smegenys yra plastiškos, todėl stimuliuojamos jos formuojasi aktyviau. Kuo vėliau suteikiama reikalinga pagalba, tuo mažesnę pažangą pagal savo biologinį amžių yra pasiekęs vaikas. Kitaip tariant, didėja vaiko neįgalumas. „Jei šeima, ankstyvoje stadijoje negaus pagalbos, iš nevilties ir depresijos ji net gali atsisakyti savo vaiko“, – sako centro vadovė dr. Jovita Petrulytė. Reikiamu metu nesuteikus pagalbos trinka vaiko socialinė adaptacija, didėja nusikalstamumo grėsmė, auga savižudybių skaičius.
„Negavus pagalbos reikiamu metu, didės vaiko neįgalumas. Jei vaikas, sergantis cerebriniu paralyžiumi, nebus laiku teisingai pasodintas, jo kūnas bus perkreiptas, nes jam nebus pritaikyta kėdė, sėdėjimas, valgymas. Jeigu autistui vaikui kaip galima anksčiau diagnozuosi ir struktūruosi jo dieną, gyvenimą, kada nors neturėsime tokių mokinių, kurie su rėmais eina į gatvę pasivaikščioti. Šis centras yra antrinė neįgalumo prevencija“, – mintimis dalijasi Dana Migaliova, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ direktorė.
Vaiko raidos centro veikla
Vaiko raidos centre teikiama pagalba vaikams su raidos, psichikos ir elgesio sutrikimais, kaip, pavyzdžiui, autizmas, cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas. Jiems padedama naujoviškais būdais: ne medikamentais, o žaidimų, muzikos, elgesio terapijomis, įvairiomis metodikomis. VRC teikiama terapinė pagalba vaikams, susidūrusiems su miego, maitinimo, kalbos ir bendravimo, judesių raidos sutrikimais, kenčiantiems nuo hiperaktyvumo, perdėtos agresijos, turintiems mokymosi sunkumų, psichikos sutrikimų, sergantiems depresija.
„Tai ne šiaip sau įstaiga, kurioje teikiama pagalba. Tai centras, kuriame diegiamos, telkiamos plėtojamos idėjos ir šis centras yra lyderis Lietuvoje, perduodantis Lietuvai užsienio valstybių patirtį, kaip turi būti tvarkomasi su vaikų bei paauglių psichikos problemomis“,– sako psichiatras Dainius Pūras.
Nelaimė privertė skubiai išsikraustyti
Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras, Vaiko raidos centro konsultantas D. Pūras sako, kad įsikėlus į patalpas paaiškėjo, jog pastatai yra visiškai prasti. Pinigų renovacijai anuomet niekas nedavė, tačiau Vaiko raidos centras nuo žlugimo net nepradėjus veiklos išgelbėjo Vokietijos labdaros fondas – pagrindinis pastatas tada buvo suremontuotas.
Iki 2008 m. Vaiko raidos centras veikė kaip savarankiška gydymo įstaiga. 2008 m. centras su visa Vaikų ligonine buvo prijungtas prie VU ligoninės Santariškių klinikų. Tais pačiais metais steigėjai priėmė sprendimą įkeisti pastatus Žvėryne Turto bankui ir 2012 m. pastatyti naują centro korpusą Santariškėse. Kol kas naujo pastato nėra, o ir statybos nevyksta.
Praėjusį rugsėjį Vaiko raidos centre įgriuvo lubos. Niekas nebuvo sužeistas, bet centras buvo priverstas susispausti ir persikelti į greta pagrindinio pastato esančius penkis mažesnius pastatus.
Patalpų dydis – svarbiau nei brangi aparatūra
Dr. J. Petrulytė pabrėžia, kad centrui itin svarbus patalpų dydis. Raidos, elgesio sutrikimų turintys vaikai neretai labai jautriai reaguoja į pašalinius asmenis, todėl konsultacijoms reikia patalpų, kuriose dirbtų vaikas, specialistas ir tėvai. Kiekvienam sergančiajam suteikiamas kompleksas terapijų, užsiėmimų, kurių kiekvienas yra skirtingas ir turi vykti vis kitose patalpose.
Vaikai gydomi dailės, muzikos, žaidimų terapijomis, jiems taikomos asmenybės įvertinimo metodikos, individuali ir grupinė psichoterapija, šeimos konsultavimas. Su vaikais dirba dvi specialistų komandos, kurias sudaro slaugytoja, psichologas, spec. pedagogas, raidos pediatras, kinezeterapeutas, ergoterapeutas ir kt.
„Neretai reikia ne brangios aparatūros, kompiuterinių sistemų, o vietos. Daug skirtingų, gerai įrengtų patalpų. Reikia turėti aiškų, struktūruotą dienos režimą, veiklas privaloma vykdyti skirtingose patalpose, vaikai negali atitrūkti nuo bendrojo lavinimo ugdymo, nes gydymas tęsiasi ilgai, tad reikalingos ir klasės“, – teigia psichiatras Linas Slušnys.
Pasak Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“direktorės Danos Migaliovos, gyvenamojo korpuso palatose turi būti ne tik lovos. Greta turi būti tualetas, vonia, patogi virtuvėlė maistui ruošti, nes bendrą maistą gali valgyti ne visi vaikai, ne mažiau svarbūs ir tėvų poilsio kambariai, salė pasišėliojimui, patalpa, kurioje įsisiautėję vaikai galėtų išlieti savo energiją ir emocijas.
Apsunkina gydymą mažiesiems pacientams
Bet koks skubėjimas, triukšmas, svetimų žmonių buvimas šalia sunkina padėtį. Dr. J. Petrulytė neslepia, kad šiuo metu Vaiko raidos centras besilankančios šeimos priverstos dalintis vieta palatose, kuriose vietos tikrai nėra per daug. Vis dažniau susiduriama su itin stipriu autizmo sutrikimu, dėl kurio vaikai patiria ypač didelį stresą būdami vienoje patalpoje su nepažįstamaisiais. Centre ir toliau dirbama dviem pamainomis.
Pasak mamos Linos (pavardė redakcijai žinoma), sunkumų kelia ir nuolatinis blaškymasis iš vienos vietos į kitą. Viena procedūra atliekama viename pastate, o norint laiku suspėti į kitą, tenka skubėti ir bėgti į kitą pastatą. Tai vargina tiek vaikus, tiek jų tėvelius, todėl gali nukentėti ir teikiamų paslaugų nauda, nes pavargęs vaikas tiesiog nebenori nieko daryti.
Nors analogiškų centrų daugėja - pagalbą gali suteikti vienetams
Nuo 2009-ųjų m. didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradėti kurti Vaiko raidos centrui analogiškas paslaugas teikiantys centrai. Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, Kaunas kaip ir Vilnius gavo įrangą, todėl pagalba teikiama ne tik šalies sostinėje. Tačiau vienam specialistui tenka net keliolika tūkstančių žmonių. Pavyzdžiui, sergant autizmu, pas psichologą reikia lankytis kone kasdien, taikyti vaikui įvairias terapijas, todėl nesunku suprasti, kad centrai su tokiais mažais pajėgumais pagalbą gali suteikti vienetams.
„Daugeliui tėvų iš Lietuvos Kauno centras netinka. Jei vaikai turi lengvesnę sutrikimo formą, tuomet tėveliai iš aplinkinių rajonų ten kreipiasi pagalbos. Neblogai darbai vyksta ir Klaipėdoje, tačiau ten taip pat didelės eilės“, – sako D. Migaliova. Tai viskas, kur tėvai be Vaiko raidos centro gali ieškoti visapusiškos pagalbos.
„Jei į kai kuriuos psichikos sveikatos centrus psichiatras atvažiuoja kartą per savaitę, dirba ketvirčiu etato, kyla klausimas dėl kokybės. Jei tau bėda šiandien, kas iš to, jog yra vaikų psichiatras, kuris atvažiuos už savaitės?“, – atvirauja Linas Slušnys. Pasak jo, viena gerai aprūpinta ir puikiai atrodanti Vaiko raidos centro tipo įstaiga su keliais filialais valstybei turėtų būti prestižo reikalas. Tačiau esama situacija rodo, ką kitą.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Santariškių klinikos jau prieš dešimt mėnesių pradėjo būsimų Vaiko raidos centro patalpų techninio projekto vertinimą. Po kilusio triukšmo ir ilgų aiškinimųsi centrui pažadėtos naujos patalpos. Jeigu viskas bus gerai, po 3 metų bus pastatytas naujas Pediatrijos korpusas, kuriame veiks ir Vaiko raidos centras. Turto bankui jau yra išduotas leidimas Pediatrijos korpuso statybai. tačiau vis dar lieka neaišku, kada konkrečiai prasidės naujų patalpų statybos (numatoma tik projekto trukmė 2015 – 2018 m.). Taip pat neaišku ar per tą laukimo laikotarpį Vaiko raidos centras nors laikinai įsikels į tinkamai paslaugas teikti leisiančias patalpas. Todėl panašu, kad 3 statyboms skirtus metus paslaugos mažiesiems bus teikiamos itin sudėtingomis sąlygomis.
Šis straipsnis buvo parengtas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projekto „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“ dalis. Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl NVO Programa Lietuvoje negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Išsamiau: www.zurnalistui.lt