Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė atkreipia dėmesį: užklijuoti šias pūsleles – vadinasi, pasirūpinti aplinkiniais, kad jų neužkrėstume.
Pūslelinė, skirtingai nei gripas nepaiso sezono. Ir nors daugeliu atveju nelabai maloni pūslelinė praeina be pėdsakų, dažnai nuo jos kenčiantiems žmonėms, anot medikės, vertėtų kreiptis į dermatovenerologą.
Gydytoja dermatovenerologė I. Kisielienė išskiria keletą aspektų, kuriuos vertėtų žinoti apie pūslelinę:
Herpes simplex virusas apsigyvena nervų sistemoje. Pasirodo, net 90 proc. žmonių visame pasaulyje nešioja šį virusą savo trišakiame nerve. Jeigu šis virusas ten įsikūrė, vadinasi, nešiosime jį visą gyvenimą. Nesvarbu, kad kai kuriems šių nešiotojų pūslelinė per šį laiką pasireikš gal tik 1–2 kartus, pastebi gydytoja.
Šiuo virusu mus dažniausiai užkrečia tie, kurie mus myli. Pasak gydytojos, įprastai juo užsikrečiame vaikystėje. Mus mylintys tėvai, kurie dažniausiai jau yra užsikrėtę šiuo virusu, jį pasėja mus bučiuodami. Pirmas šio viruso pasireiškimas – faringitas ar laringitas, arba burnos gleivinės uždegimas, kuriam būdingos skausmingos žaizdelės, porą dienų pakilusi temperatūra. Nors ir pasveikstame, virusas lieka gyventi vaiko nervų sistemoje.
Virusas pabunda nusilpus imuninei sistemai. Nešiotojo organizme virusas tarsi miega, tačiau, atsiradus palankioms sąlygoms, jis pabunda ir sukelia bėrimą. Dieną ar dvi prieš tai žmonės dažniausiai pajunta perštėjimą, dilgčiojimą ar deginimą, vėliau iškyla pūslelės, kurios vėliau plyšta, formuojasi šašas, kuris galiausiai – maždaug po 7–10 dienų nukrenta.
Kartą per metus – ne bėda. Vaistinėse paprastai yra priemonių – acikloviro kremų, pleistrų ar kremo su cinku.
Padažnėjo ir išplito – kreipkitės į gydytoją. Šiuo atveju tepalas ar pleistras nepadės. Greičiausiai teks gerti gydytojo paskirtus priešvirusinius vaistus. Juos reikia gerti per pirmąsias 1–2 paras, kai pajuntami pirmieji simptomai. Jei susidarė šašas – nebeverta pradėti vartoti vaistų. Dažnai pūsleline sergantiems žmonėms gydytojai taip pat gali skirti profilaktinį gydymą – kasdien geriamus priešvirusinio poveikio preparatus. Jie galėtų padėti silpnesnę imuninę sistemą turintiems pacientams.
Venkite tiesioginio kontakto su sergančiaisiais. Pūslelinė pavojinga aplinkiniams. Todėl sergantysis (kai pasireiškęs bėrimas) neturėtų dalintis su kitais žmonėmis tais pačiais stalo indais ir įrankiais, veidui skirtais rankšluosčiais. Šiuos daiktus reikėtų plauti aukštesnėje temperatūroje. Nevertėtų kartu su sergančiuoju naudotis tuo pačiu lūpų pieštuku ar kitomis kosmetikos priemonėmis. Nepatartina su juo ir bučiuotis.
Naudokite apsauginius pleistriukus. Sergančiajam patartina juos klijuotis ant pūslelių. Jeigu jūsų imuninė sistema stipri, neužsikrėsite, tačiau sergantysis gali būti pavojingas silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims. Į pastarųjų organizmą patekusi infekcija gali išplisti ir netgi komplikuotis.
Pūslelė lytinių organų zonoje pavojinga besilaukiančiosioms. Tiksliau –infekcija pavojinga naujagimiui.Dėl tonėščioji turėtų būtinai pasikonsultuoti su ją gydančiu mediku.
„Kai kurie pacientai klausia, ar pūslelinės atveju verta vartoti priešvirusinius tepalus. Tai visai kas kita nei dezinfekuojantys, gijimą skatinantys ar šašą džiovinantys tepalai. Iš savo praktikos galiu pasakyti, jog, priešvirusinių tepalų nauda yra abejotina. Galbūt jie šiek tiek sumažina simptomus, tačiau kartu padidina viruso atsparumą vaistams. Tad kur kas naudingiau vartoti pleistrus, apsaugančius nuo viruso platinimo, džiovinančio ir dezinfekcinio poveikio priemones, pavyzdžiui, cinko oksido turinčią pastą ar juodą arbatą“, – aiškina gydytoja I. Kisielienė.