Antradienį surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje gydytojai priminė, kokiomis nemokamomis prevencinėmis programomis gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas.
Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorė gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė pabrėžė, jog seniai žinoma taisyklė, kad ankstyva diagnostika yra sėkmingo gydymo pradžia. O sergamumas vėžiu, deja, bet didėja visame pasaulyje – veika aplinkos veiksniai ir ilgėja žmonių gyvenimas. Kuo ilgesnis gyvenimas, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras vėžys.
Tyrimai rodo, kad chirurginiam vėžio gydymui vėluojant 4 mėnesiams, mirtingumas išauga 6-8 proc., o tokiam pat terminui atidėjus radioterapiją ar sisteminį gydymą – 10 procentų.
Lietuvoje turime 4 nemokamas vėžio prevencijos programas, kai dar nejaučiame jokių simptomų:
Gimdos kaklelio vėžys – tikrinamos moterys kas 3 metus nuo 25 iki 59 metų.
Krūties vėžio programa – atliekama mamograma moterims nuo 50 iki 69 metų.
Storosios žarnos vėžio programa – tikrinami vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų.
Prostatos vėžio programa – tikrinami vyrai nuo 50 iki 69 metų, o jei šeimoje yra prostatos vėžio atvejų, tikrinami nuo 45 metų.
„Deja, Lietuvoje žmonės dar neįprato tikrintis profilaktiškai. Sveikas gyvenimo būdas ateina į mūsų gyvenimus, bet ne taip greitai, kaip norėtume. Iki pandemijos pasitikrindavo tik pusė visų amžiaus grupių žmonių“, – sakė dr. R. Briedienė.
Didelį nerimą, pasak gydytojos, kelia tai, kad visos programos pandemijos pradžioje buvo sustabdytos.
„Jau dabar, per praėjusius metus turime daugiau pažengusio vėžio atvejų, daugiau nustatytų vėžio atvejų jauniems žmonėms ir mažiau vyresniems. Tai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės galbūt bijojo atvykti į gydymo įstaigas“, – svasrtė gydytoja radiologė.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje 2020 m. dalyvavo 172 tūkst. gyventojų – 34 proc. mažiau nei užpernai. Gimdos kaklelio vėžio programos dalyvių skaičius pernai sumažėjo 28 proc. iki 88 tūkst., krūties vėžio – 36 proc. iki 76 tūkst., priešinės liaukos vėžio – 43 proc. iki 51 tūkst., širdies ir kraujagyslių ligų – 27 proc. iki 214 tūkstančių.
Šioms programoms vykdyti pernai buvo numatyta skirti 23,7 mln. eurų, iš jų 8,4 mln. eurų liko nepanaudota.
Išvardijo dažniausius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius
Gydytojų akys krypsta ir į širdies bei kraujagyslių ligas, kurias be profilaktinių tyrimų taip pat sunku pastebėti laiku. Santaros klinikų gydytoja kardiologė, Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus skyriaus vadovė prof. Žaneta Petrulionienė primena, kad jau nuo 2006 metų Lietuvoje veikia prevencinė širdies ir kraujagyslių programa. 2019 metais pagal šią programą buvo patikrinti daugiau nei 290 tūkstančių asmenų. Tačiau 2020 metais dėl pandemijos patikrinimų buvo atlikta mažiau.
Prevencijos programoje gali dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligomis dar nesirgę asmenys, vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys 50-65 metų.
Pasak profeosrės, atvykus žmonėms, dar nesirgusiems širdies ir kraujagyslių ligomis, išaiškinama labai daug rizikos veiksnių, kurie po kelerių metų gali sukelti insultą ar infarktą.
Dažniausiai tai būna dislipidemija – cholesterolio padidėjimas, kiek rečiau – trigliceridų padidėjimas.
Antras pagal dažnį rizikos veiksnys arba liga yra arterinė hipertenzija. Nuo 2009 iki 2018 metų arterinės hipertenzijos atvejų sumažėjo: moterų nuo 64,95 proc. iki 49,01 proc. ir vyrų nuo 50,94 proc. iki 44,44 proc.
Tačiau vis tiek maždaug kas antras iš programinio amžiaus asmenų turi padidėjusį kraujospūdį, o dažnas to nė nežino.
Dar vienas rizikos veiksnys yra metabolinis sindromas, kurį išduoda nutukimas pilvo srityje, taip pat kraujospūdžio padidėjimas, gliukozės apykaitos sutrikimas, trigliceridų padidėjimas, gerųjų riebalų sumažėjimas. Kai asmuo kreipiasi į gydytoją, maždaug trečdaliui nustatomas metabolinis sindromas. Nors moterų grupėje metabolinio sindromo atvejų šiek tiek sumažėjo, tačiau vyrų – atvirkščiai, padidėjo.
Šioje prevencijos programoje, pasak gydytojos, išaiškinami ir nauji diabeto atvejai. Šiuo metu pastebimas lėtas, bet stabilus cukrinio diabeto augimas.
„Negera tendencija tiriant rūkymo paplitimą. Bendras rūkančiųjų procentas buvo 39,8 proc. vyrų 40-55 metų ir 11 proc. moterų 50-65 metų. Daugėja rūkančių moterų, tai labai negera tendencija“, – sakė prof. Ž. Petrulionienė.
Profesorė taip pat papasakojo kaip savo akimis tenka matyti, kas nutinka, jei rizikos veiksniai laiku nenustatomi.
„Aš dirbu kardiologijos stacionare ir matau tuos asmenis, kurie atvyksta susirgę miokardo infarktais, po gaivinimo, kuriems reikia plėsti kraujagysles, atlikti operacijas ir t.t. Tada jų paklausinėjame, ar lankėsi pagal programą, ar juos tyrė pagal programą. Dažnai atsakymas būna „ne“. Nesilankė todėl, kad nieko nejautė. Dažniausia insultų ir infarktų priežastis būna aterosklerozė, kuri būna nebyli daugybę metų. Arterijos siaurėja, bet žmogus nieko nejaučia. Šeimos gydytojas gali paskaičiuoti, kokia rizika mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra per artimiausius 10 metų. Būtina susiimti, kad taip neįvyktų“, – sakė profesorė.
Gydytoja dar kartą pakvietė visus, patenkančius į amžiaus grupes, atvykti pas šeimos gydytojus pasitikrinti profilaktiškai.
Nepakanka vien vidinės motyvacijos
VLK duomenimis, dalyvavimas nemokamose sveikatos prevencijos programose per pirmuosius 2021 m. mėnesius vėl suaktyvėjo ir praktiškai pasiekė ikipandeminį 2019 m. lygį. Nepaisant to, lyginant su daugeliu Vakarų Europos valstybių, jis išlieka žemas – nė viena iš penkių prevencijos programų nesurenka 50 proc. tikslinės grupės dalyvių.
„Nors prevencijos programos Lietuvoje vykdomos jau keliolika metų, jų žinomumas tebėra menkas. Tai matome iš pacientų reakcijos, kai jiems šeimos gydytojai pasiūlo prevenciškai pasitikrinti sveikatą pagal kurią nors iš šių programų – vos vienetai yra girdėję apie jas“, – sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė J. Dūdienė.
Pasak jos, norint pasiekti geresnių rezultatų sveikatos prevencijos srityje nepakanka tik vidinės sąmoningų gyventojų motyvacijos – rūpesčio savo sveikata. Tam daugiau dėmesio galėtų skirti ir darbdaviai, sudarydami sąlygas darbuotojams reguliariai atlikti prevencinius sveikatos patikrinimus. Taip pat vertėtų išnaudoti populiarėjančias gyvybės ir sveikatos draudimo rūšis, reikalaujant iš draudėjų reguliariai tikrintis sveikatą ir tokiu būdu laiku užkertant kelią lėtinių ligų atsiradimui bei vystymuisi.
Kviečia „grįžti“ pas gydytojus
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, pernai sumažėjusį dėmesį sveikatos profilaktikai lėmė tiek apribotas sveikatos paslaugų prieinamumas, tiek ir visuomenėje atsiradusi baimė: „Nemažai žmonių dėl COVID-19 pandemijos ne tik numojo ranka į profilaktinius sveikatos patikrinimus gydymo įstaigose, bet ir vengė kreiptis į gydytojus atsiradus negalavimams“.
Higienos instituto duomenimis, pernai registruota 16,3 mln. apsilankymų pas gydytojus – 36 proc. mažiau nei užpernai (25,3 mln.). Šeimos gydytojai pernai sulaukė 7,7 mln. lankytojų – 37 proc. mažiau nei 2019 m. (12,3 mln.).
„Situacijai dėl koronaviruso pamažu rimstant, turime „grįžti“ pas gydytojus ir pasitikėti pacientams vėl pilnai atsivėrusia sveikatos sistema, kurioje įdiegtos bene griežčiausios COVID-19 kontrolės priemonės. Vasara sveikatos prevencijai yra bene tinkamiausias metas, kai atostogų sezono metu tradiciškai sutrumpėja eilės ir prie gydytojų kabinetų“, – sako V. Augustinienė.
Jai antrina ir gydytoja radiologė R. Briedienė: „Vasarą vėžys neatostogauja, todėl tinkamiausias laikas sveikatos prevencijai ir diagnostikai yra „dabar“. Norint pagal prevencijos programą pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, Nacionaliniame vėžio institute šiuo metu laukti reikėtų maždaug 2 savaites, dėl krūties vėžio – 2-3 savaites“.
Siekiant paskatinti aktyvesnį naudojimąsi prevencinėmis sveikatos programomis, gydytojų bei pacientų organizacijos inicijuoja ilgalaikę edukacinę kampaniją „Atgal pas gydytojus“. Prie jų prisijungia ir Lietuvos vaistinių asociacija – daugiau nei 700 šalies vaistinių apsilankę gyventojai taip pat bus kviečiami registruotis pas gydytojus prevencinėms sveikatos patikroms.