Orams atšalus, jau prasidėjo peršalimo ligų sezonas, kurio pabaiga bus tik pavasarį. Visgi gripas atslenka kiek vėliau – šios ligos sezonas gali prasidėti gruodį, sausį ar vasarį. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. dr. Ingos Ivaškevičienės, kol kas Lietuvoje šį sezoną dar nebuvo nė vieno patvirtinto gripo atvejo.
Pirmą kartą skiepijant vaiką nuo gripo – dvi vakcinos dozės
Šiais metais gripo sezonas pasitinkamas su naujove – kompensuojama vakcina. Kasmet gripo vakcina Lietuvoje kompensuojama vyresniems nei 65 metų, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, gyvenantiems globos ir slaugos įstaigose, sveikatos priežiūros darbuotojams, nėščiosioms.
O nuo šių metų prie šių grupių priskirti ir 2–7 metų amžiaus vaikai. Tiesa, vaikui gali tekti suleisti dvi vakcinos dozes.
„Jei vaikas niekada neskiepytas ir nesirgęs gripu iki 9 metų, jam pirmą kartą skiepijant reikia dviejų dozių, po to – jau po vieną. Pavyzdžiui, jei vaikui 2 metai, jis niekada prieš tai neskiepytas nuo gripo ir juo nesirgęs, reikės 2 dozių. Po šio skiepo kitais metais, kai jau bus 3 metai, bus tik viena dozė.
Jei vaikas jau sirgo gripu, jam priklauso tik viena vakcinos dozė. Dviejų dozių reikia tam, kad susidarytų geresnė apsauga. Ši taisyklė galioja iki 9 metų, nes paskui labai maža tikimybė, kad vaikas nebus sirgęs gripu, todėl ir 2 dozių nebereikia“, – sakė doc. dr. I. Ivaškevičienė.
Ryte sveikas, vakare jau pakirstas ligos
Gripą pačioje ligos pradžioje sunku atskirti nuo bet kokios kitos virusinės infekcijos. Jam būdingas karščiavimas, sloga, kosulys, raumenų skausmas, kaulų „laužymas“.
„Gripas susargdina labai greitai, tėveliai sako – ryte dar buvo sveikas, o vakare jau ligonis. Ir tikrai, ryte vaikas gali atsikelti normalios savijautos, išeiti į darželį ar mokyklą, o vakare jau rimtai sirgti. Užsikrėtus gripu būdinga aukšta temperatūra, kurios nepavyksta numalšinti, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl atvykstama į ligoninę“, – sako vaikų infekcinių ligų gydytoja.
Kai vaikai karščiuoja, greitai praranda skysčius, dehidratuoja, dėl to labai svarbu kaip įmanoma daugiau duoti skysčių. Be to, pakankamas skysčių kiekis padeda sveikti.
Į ligoninę tėvai su gripu sergančiais vaikais atvažiuoja dėl komplikacijų, bronchito, plaučių uždegimo, labai retai gripas gali pažeisti ir širdį.
„Kartais pasireiškia miozitas – raumenų pažeidimas, kai vaikams labai skauda raumenis, jie negali net paeiti, panašiai, kaip po labai stipraus fizinio krūvio. Gali būti ir sepsis, nes bet kokia virusinė infekcija atveria lengvesnį kelią bakterinėms infekcijoms“, – ligos sukeliamus pavojus vardijo pašnekovė.
Miršta net ir visai sveiki vaikai
Baisiausia gripo komplikacija – mirtis. Deja, bet dėl šios ligos mirti gali ir vaikai.
„JAV atliktas tyrimas parodė, kad iš visų vaikų mirčių nuo gripo apie 50 proc. mirusių vaikų iki tol buvo visiškai sveiki, neturėję lėtinių ligų. Kai kalbame apie gripą, visada pabrėžiame rizikos grupes, bet svarbu suprasti, kad šis virusas gali pakirsti ir visai sveikus vaikus. Negalime nuspėti, kas sirgs sunkiai, o kas išvis nesirgs. Dėl to reikia pagalvoti apie profilaktiką“, – sakė doc. dr. I. Ivaškevičienė.
Gydytoja priminė, kad 2022–2023 metų gripo sezono metu Lietuvoje buvo užregistruotos 2 vaikų mirtys.
„Gripas gali būti tikrai itin pavojingas, o vakcina – labai nesudėtinga profilaktikos priemonė. Kas kelia didesnę riziką sirgti sunkiai – tai nutukimas, širdies ligos, širdies ydos, kvėpavimo takų patologijos, pavyzdžiui, bronchinė astma, taip pat įvairios onkologinės ligos, epilepsija, kitos lėtinės ligos“, – vardijo pašnekovė.
Vakcinos nuo gripo jau pasiekė Lietuvą, todėl, pasak gydytojos, galima pradėti skiepyti vaikus. O štai vyresniems žmonėms rekomenduojama palaukti iki spalio antros pusės, lapkričio pradžios – vyresniems žmonėms dažniausiai po vakcinos susidaro mažiau antikūnų, tad, pasiskiepijus per anksti, pavasarį apsaugos gali nebeužtekti.