Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkologas chemoterapeutas Leonid Gatijatullin sako, kad visiems puikiai žinoma, jog pacientams, bandantiems įveikti vėžį, dažniausiai taikomas priešvėžinis medikamentinis gydymas, tačiau ne visi žino, kaip jis veikia. Įprastai naudojama citotoksinė chemoterapija – šiuo būdu pacientas gydomas tam tikrais priešvėžiniais medikamentais, kurie sutrikdo piktybinių ląstelių dauginimosi ciklą. Tai reiškia, kad navikas nebegali daugintis ir žūsta.
„Atitinkamai, šios medžiagos veikia ir kitų sveikų mūsų ląstelių dauginimąsi, todėl jos irgi žūsta bei kyla tam tikrų šalutinių poveikių. Po šio proceso, navikinėms ląstelėms reikia daugiau laiko pilnam atsistatymui, negu sveikosioms žmogaus organizmo ląstelėms. Jeigu neišsivysto atsparumas priešvėžiniams medikamentams, gydymas dažniausiai būna sėkmingas“, – sako jis.
Tiesa, po chemoterapinio gydymo pacientai beveik visada pastebi šalutinius simptomus – pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kraujo rodiklių pablogėjimą, neurologines komplikacijas ir širdies raumens susilpnėjimą. Gydytojo onkologo teigimu, šių simptomų sušvelninimas yra didelis iššūkis tiek gydytojui, tiek pacientui.
„Norime išgydyti ligą ir ją visiškai pašalinti iš žmogaus organizmo, tačiau tuo pačiu siekiame kovoti su šalutiniais poveikiais bei išlaikyti gerą paciento gyvenimo kokybę. Ši simptomų korekcija vadinama palaikomuoju gydymu, tai yra svarbi onkologinės pagalbos dalis. Komplikacijas dažniausiai bandome įveikti skirdami medikamentus, tačiau siekiame padėti ir nemedikamentiniais būdais, pavyzdžiui, sveika ir subalansuota mityba, kuri leistų pacientui išlaikyti kuo geresnę fizinę būklę“, – pasakoja L. Gatijatullin.
Gali padėti tinkama mityba
Kad tinkama mityba yra labai svarbi vėžio gydymo dalis, sutinka ir gydytoja dietologė Giedrė Maželytė. Vėžinė kacheksija, arba išsekimas, paveikia net 50–80 proc. sergančiųjų vėžiu, o net 20 proc. onkologinių pacientų mirčių įvyksta ne dėl paties naviko ar jo komplikacijų, bet būtent dėl išsekimo ar mitybos nepakankamumo.
„Taikant chemoterapinį gydymą gali pasireikšti apetito praradimas, uoslės ir skonio pasikeitimai, svorio svyravimai, burnos gleivinės pažeidimas. Tinkama mityba, kurioje yra pakankamai baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų, vitaminų ir vandens, gali padėti ne tik išsaugoti jėgas ir energiją, bet ir prisidėti prie gydymo efektyvumo bei pašalinių simptomų švelninimo“, – sako ji.
Dienomis, kai pacientą kamuoja visiškas alkio praradimas ir fizinis išsekimas, gydytoja dietologė rekomenduoja vartoti medicininės paskirties gėrimus – juos vartodamas sergantysis gali nejusti pykinimo, kuris gali pasireikšti kramtant ar ryjant maistą.
„Be to, skystos konsistencijos maisto medžiagos greičiau suvirškinamos ir įsisavinamos virškinamajame trakte. Sergant apskritai patartina valgyti mažomis porcijomis, bet dažnai, apie 6–7 kartus per dieną. Geriausia rinktis šaltesnius produktus, palaukti, kol maistas atvės iki kambario temperatūros. Rūgštūs, sūrūs maisto produktai gali būti kiek geriau toleruojami, tačiau reikėtų bandyti vengti dideliame kiekyje riebalų keptų, aštrių ar labai saldžių maisto produktų“, – pataria G. Maželytė.
Geriausiai toleruojami garuose, orkaitėje paruošti arba troškinti maisto produktai be gausių prieskonių, o pavalgius rekomenduojama 30 min. ramiai pasėdėti ir vengti aktyvios veiklos. Jeigu tinkama mityba nepadeda atsikratyti pykinimo jausmo, gydytoja dietologė pataria ant valgomų vaisių ar košių dėti ramunėlių, imbierų, mėtų, pipirmėčių, citrinų, kanapių aliejaus arba cinamono. Mėtų ir citrinų aromaterapija namuose taip pat gali sušvelninti minėtus simptomus.
„Svarbu prisiminti, kad šiame etape nėra draudžiamų maisto produktų. Pacientas turėtų pataikauti alkiui ir skoniui, rinktis jam priimtinus maisto produktus. Ribojant tam tikrą mitybos grupę, dažniausiai angliavandenius ar riebalus, gali kilti rizika, kad pacientas nesuvalgys tiek, kiek reikėtų, ir taip vystysis mitybos nepakankamumas“, – reziumuoja pašnekovė.