„Džiugina bent tai, kad žmonės šiandien mažiau gėdijasi, labiau rūpinasi savo sveikata ir pas gydytoją apsilanko ne paskutinėje stadijoje. Pirmasis signalas jiems būna kraujo pėdsakai ant tualetinio popieriaus, išmatų“, - pastebi 40 metų chirurge-koloproktologe dirbanti gydytoja Natalija Zaks.
Apie tai, kad reikia daugiau judėti, valgyti ląstelienos turinčio maisto, girdėję daugelis. Pašnekovė nustebina, papasakodama, kaip dar galima išvengti ar bent atitolinti šią ligą.
Darbo principai pasikeitę
Hemorojus – tai išangės kraujagyslinių audinių išvešėjimas, išsiplėtimas. Hemorojus skirstomas į vidinį (kai hemorojiniai mazgai yra išangės kanalo viduje, padengti gleivine) ir išorinį (kai hemorojiniai mazgai yra po oda aplink išangę).
Ši liga taip pat gali būti lėtinė ir ūminė. Lėtiniam hemorojui būdingas kaverninių kūnelių padidėjimas, kuris gali pasireikšti tokiais simptomais kaip kraujavimas šviežiu krauju baigiant tuštintis, mazgų iškritimas ir niežulys. Ūminį hemorojų išduoda kietas skausmingas mazgas.
„Dirbu 5-iose darbovietėse jau keturis dešimtmečius ir pacientų niekada netrūko, jų net daugėja. Kaip aš sakau, čia gero gyvenimo liga – mažai judame, per skaniai valgome (mažai ląstelienos), vartojame per mažai skysčių, valgome greitai, nekreipdami dėmesio į procesą, kaltas ir vidurių užkietėjimas bei viduriavimas“, - vardijo profesionalė, besisukanti tiek Baltijos Amerikos klinikoje, tiek savo privačiame kabinete, tiek Santaros klinikose.
N. Zaks juokiasi, kad ne ji profesiją, o pastaroji ją pasirinko. Kai į gydytoją nuolat kreipėsi problemų turinys žmonės, ji suprato, kad niša dar neužpildyta, todėl įkūrė pirmą Lietuvoje privačios praktikos antrinio lygio ambulatorinės chirurgijos ir proktologijos kabinetą.
„Jauniausias pacientas, su kuriuo teko susidurti (tiesa, ne aš jį gydžiau) buvo 4-erių metų vaikas. Didžioji dauguma – vidutinio, darbingo amžiaus. Kuo toliau, „jaunėja“ tiek vėžys, tiek hemorojus“, - tendencijomis dalijosi pašnekovė.
Galėdama palyginti hemorojaus gydymą anuomet ir dabar, gydytoja pripažįsta – darbo principai šiandien yra radikaliai pasikeitę.
„Įdomiais laikais gyvenu. Darbas anuomet ir dabar skiriasi kaip žemė ir dangus. Pirmiausia kalbu apie koloproktologiniam ištyrimui naudojamą aparatūrą. Aš naudoju tik vienkartinius priedus prie aparato (anoskopas, rektoskopas, sigmoidoskopas). Tai garantija, kad pacientas nebus apkrėstas nemaloniomis infekcinėmis ligomis. Instrumentai daug plonesni – patogiau ir daktarui dirbti, ir pacientui maloniau.
Skiriasi ir gydymo metodai, medikamentinės galimybės, nebėra vaistų deficito. Anksčiau vaistų – angioprotektorių – buvo didis deficitas. Jiems buvo reikalingi specialūs receptai, jų gaudavome labai mažai. Buvo žvakutės ir tiek. Išvis, jei hemorojus netrukdė žmogui gyventi, jei nekraujuoja, neskauda – gydyti esą nereikia. O žvakutėmis ir tepalais pažengusio hemorojaus neišgydysi, reikia operacijos“, - kalbėjo pašnekovė.
Liga progresuoja tik į priekį
Gydytoja pabrėžia, kad hemorojus bendrame ligų kontekste nėra labai pavojinga liga. Visgi jei pamatėte kraują (kad ir lašą) ant tualetinio popieriaus, ant išmatų – jau metas sunerimti. Kraujas iš išangės gali būti tikrai ne vienos ligos simptomas – jis gali išduoti tiek vėžį, tiek opinį kolitą, polipus ir t.t.
„Visi gimsta su hemorojiniais mazgais (jie būna nedideli). Kai mazgai pradeda didėti, tada ir išgirstame diagnozę „hemorojus““, - aiškino pašnekovė.
Hemorojus būna vidinis ir išorinis ir skirstomas į 4 „stadijas“:
I laipsnio, kai vidiniai mazgai nedideli. Jo veikiausiai nė nejausite.
II laipsnio, kai mazgai tuštinantis iškrenta į išorę, bet savaime sugrįžta. Būdingas negausus kraujavimas.
III laipsnio, kai iškritę mazgai sugrąžinami tik ranka.
IV laipsnio, kai hemorojaus mazgai nuolat iškritę ir jų atgal į išangės kanalą sugrąžinti nebeįmanoma.
„Jei tuštinimosi metu iš išangės iškrenta hemorojiniai mazgai, juos reikia atstatyti pirštu (jie patys atgal negrįžta) – metas skambinti gydytojui. Ateina laikas, kai operacija, deja, nebeišvengiama. O kuo didesni mazgai, tuo sunkesnis pooperacinis laikotarpis“, - patarė N. Zaks.
Kai liga pažengia, ji, deja, negrįžta į ankstesnę stadiją. Nekeičiant ydingo gyvenimo būdo, liga tik progresuos.
„Blogai tiek viduriavimas, tiek vidurių užkietėjimas. Kenkia ir sunkus fizinis darbas, kai tenka kažką kilnoti, arba toks, kai reikia nuolat sėdėti. Užuojauta tolimųjų reisų vairuotojams. Yra svarbus ir šeiminis polinkis. Gerai panaršę giminės ligų istoriją, veikiausiai atrasite, kad jūsų tėvai ar seneliai sirgo hemorojumi arba kojų venų išsiplėtimu. Tai – tos pačios kilmės problema“, - informavo gydytoja koloproktologė.
Naudingi tualeto patarimai
Hemorojui įtakos gali turėti ir daug paprastesni dalykai, tokie kaip sėdėjimo ant tualeto poza ar higienos įpročiai.
„Kai sėdite ant klozeto, pasidėkite mažą kėdutę, suolelį po kojomis – kad pėdos ne ant grindų būtų. Taip sudarysite kampą, palankesnį teisingam tuštinimuisi. Patariama sėdint šiek tiek atsilošti atgalios“, - patarė Natalija Zaks.
Normalu tuštintis nuo dviejų kartų per dieną iki vieno karto per dvi dienas. Rečiau – nepatartina. Gydytoja griežta – tualete neturi būti nei žurnalų, nei mobiliųjų įrenginių. Šis kambarys skirtas vienam reikalui ir nereikia jame leisti daugiau laiko nei būtina.
„Geriausias variantas – kilo noras tuštintis, jo neignoruojate ir einate į tualetą. Nereikia stenėti, tuštintis per prievartą. Po to geriausia apsiprausti vandeniu (su intymios higienos geliu, vaikišku muilu). Tikrai patariu tualete turėti drėgnų servetėlių (vaikiškų, intymiai higienai, drėgno tualetinio popieriaus“, - patarė ji, sukritikuodama sausą tualetinį popierių.
Gydymo galimybės – yra iš ko rinktis
Operacijų metodų šiandien yra pačių įvairiausių. Seniau būdavo tik vienas būdas – išpjauni mazgus ir savaitę nemaitini paciento, duodi vaistų, kad jis nesituštintų, o tada – vidurius laisvinančių.
„Dabar atvirkščiai – raginame viską valgyti, net duodame papildus, kad žmogus kuo anksčiau po operacijos pradėtų reguliariai tuštintis. Šiandien šalinimo operacijos priskirtos dienos chirurgijai – pacientas vieną dieną atvyksta, yra išoperuojamas ir kitą rytą vyksta gydytis ambulatoriškai. Tiesa, gijimas vis vien užtrunka“, - pripažino N. Zaks.
Neoperaciniai (mažai invazyvūs) gydymo metodai yra šie: guminių žiedų ligatūrų metodas, kai ant hemorojaus mazgo „kojytės“ specialiu vakuuminiu cilindru uždedamas guminis žiedas, kuris per keletą dienų jį „užsmaugia“ – užblokuojama jo kraujotaka ir šis nukrenta; krioterapija, kai hemorojaus mazgai suardomi, užšaldanti skystu azotu; transrektalinė hemorojaus dearterializacija THD – tai vienas naujausių gydymo metodų, kai doplerio pagalba surandomos 6 kraujagyslės (arterijos), „maitinančios“ krauju hemorojaus mazgus, jos persiuvamos ir perrišamos.
Padėti gali ir lazeris (lazerinė plastika arba, kitaip tariant, lazerinė hemorojinių mazgų koaguliacija).
„Šiandieninės medicinos laikais lazerinės chirurgijos metodas leidžia spręsti hemorojaus problemą, gydomos pararektalinės fistulės, kryžkaulio-uodegikaulio sinusas. Lazerinė chirurgija Lietuvoje labai populiari. Aš operuoju visais šiais laikais įmanomais būdais. O tai reiškia, kad Lietuvos koloproktologai neatsilieka nuo savo užsienio kolegų“, - pabrėžė ji.
Yra ir daugiau būdų, bet patį tinkamiausią pacientui padės parinkti jį gydantis specialistas.
„Kartai būna nelabai dideli mazgai tik II stadijoje, bet pacientas kasdien gausiai kraujuoja (iš išangės, defekacijos metu, bėga kraujo srovė), atsiranda mažakraujystė, reikalingas kraujo perpylimas. Pacientai tampa nedarbingi. Tokiu atveju operaciją tenka paankstinti. Vakar turėjau tokį pacientą – jis dirba vairuotoju profesionalu. Hemoglobinas buvo kritiškai žemas. Kai jam bus perpiltas kraujas, nedelsiant operuosiu“, - pasakojo N. Zaks.
Tiesa, gydytoja pabrėžia, kad medikai negali užtikrinti, jog po operacijos žmogui hemorojus niekada negrįš, nes operacijos metu pašalinami 3 pagrindiniai hemorojiniai mazgai. Papildomi, maži mazgai paliekami, kad pacientas galėtų sulaikyti orą, išmatas.
Pusę sėkmės lemia ir paciento disciplina – jis turi laikytis tiek subalansuotos mitybos taisyklių, tiek būti fiziškai aktyvesnis nei iki tol.