Per pirmą parą jai išsivystė kvėpavimo nepakankamumas, kaip spėja gydytojai, tikriausiai dėl smegenų edemos. Pacientei buvo pažeista smegenų dalis, kuri atsakinga už pagrindines gyvybines funkcijas, kvėpavimą. Staiga sutrikus kvėpavimui, moteris skubiai buvo perkelta į reanimaciją ir labai ilgai stebėta, kvėpavimo funkcija buvo dirbtinai reguliuojama.
„Ji karščiavo, bet galvos neskaudėjo. Negalėjo atsigulti į horizontalią padėtį, nes trūko oro. Kai mes žiūrime neurologinius simptomus, pasiguldome pacientą ant kušetės <...>, o šios pacientės nebuvo galima paguldyti, ji sakė – „aš uždusiu“, – pasakojo Kauno klinikinės ligoninės infektologė Laima Nakutienė.
Gydytoja atsidūsta – erkių platinamų ligų sezonas dar nesibaigė. Infektologei tenka dirbti ir konsultacinėje poliklinikoje, tad susirgimų atvejų ji mato įvairių – nuo pačių paprasčiausių „vadovėlinių“ iki ypač netipinių.
Encefalitas gyvybę gali pasiglemžti labai skirtingai. Dažniausiai būna smegenų pabrinkimas (smegenų edema). Kauno klinikinėje ligoninėje paprastai pasitaiko meningitinės erkinio encefalito formos, kai skauda galvą, pykina, vargina karščiavimas. „Tai yra „vadovėliniai" simptomai, tačiau jie nebūtinai visi pasireiškia“, – sakė infektologė.
Susirgusiųjų šiemet daugiau
Kiek žmonių užsikrečia ir miršta nuo erkių platinamų ligų per metus, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) skaičiuoja metų pabaigoje. Dabar centras turi tik preliminarius šių metų skaičius – jie jau dabar pranoksta visus praėjusius metus.
Šių metų sausio–rugsėjo mėn. preliminariais duomenimis, užregistruoti 526 erkinio encefalito atvejai, 3 žmonės mirė. Spalį nuo šios ligos mirė dar vienas žmogus. Vadinasi, šiemet – jau keturi mirties atvejai; pastaruoju metu erkinis encefalitas kai kuriais metais gyvybių visai nepareikalaudavo, o dažniausiai būdavo 1–2 aukos per metus.
Laimo ligos, preliminariais duomenimis, sausio–rugsėjo mėn. užfiksuoti 2438 atvejai, nuo šios ligos niekas nemirė. Lietuvoje per 10 metų mirčių nuo Laimo ligos nėra užfiksuota, tačiau, kaip anksčiau DELFI sakė Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė, taip gali atsitikti dėl antrinių infekcijų, paralyžiaus.
„Susidūriau su vienu mirties atveju – pacientui buvo 88 metai, jam paralyžiavo kojas, organizme susilaikė šlapimas, prasidėjo antrinė šlapimo takų infekcija, vėliau – ir plaučių uždegimas, žmogus mirė. Tai labai reti atvejai, bet pasitaikantys. Jei žmogus silpnesnės sveikatos, po organų persodinimo, chemoterapijos, pačiai blogiausios pabaigos tikimybė – didesnė“, – kalbėjo medikė.
Erkių priešas – šaltis
Klimatologai prognozuoja, kad ateinanti žiema gali būti palyginti šilta. Tai nieko gero nežada kalbant apie erkes ir jų platinamas ligas. ULAC entomologė Milda Žygutienė sako, kad erkių sumažės nebent tada, kai stipriai pašals. Kol kas tokių prognozių nenumatyta.
ULAC medikė aiškina, kad erkės, kurios platina Laimo ir erkinio encefalito ligas, yra prisitaikiusios gyventi Vidutinių platumų klimato juostoje. Pietinės šalys joms nepalankios, o štai Lietuva – šios klimato juostos epicentre. „Čia yra itin geros sąlygos (joms veistis – DELFI)“, – sako M. Žygutienė.
Entomologė sakė, vienintelė aplinkybė, kad erkių sumažės po žiemos, – jei stipriai pašals ir tuo metu dar nebus sniego. Būtent šitai žudančiai veikia erkes. „Tokiu atveju joms išgyventi sunku. Lietuvoje dažniausiai pirma pasninga ir tik tada pašąla. Po sniegu joms – puikios sąlygos, taip jos atsilaiko iki pavasario ir jų žiema nepaveikia“, – sako ULAC atstovė. Pastaraisiais metais buvusios žiemos buvo palankios erkėms.
Erkės Lietuvoje į žiemos miegą panyra nuo gruodžio vidurio iki kovo pradžios. Tad, kaip pataria medikė, dabar jokiu būdu negalima prarasti budrumo, o ir visą žiemą pavojaus rizika išlieka.
Dar didesnė rizika, kad erkė įsisegs žiemą, – pajūryje. Girulių miške esantis stacionaras fiksuoja, kad net ir gruodžio mėnesį erkės yra aktyvios.
Erkės reaguoja į dienos šviesą, dienos ilgumą. Aktyvios erkės būna tos, kurios yra alkanos. Toms, kurioms pasiseka sočiai pasimaitinti, užmiega žiemos miegu. „O ta, kuri alkana, žiemą būna dar aktyvesnė, – sako M. Žygutienė. – Aišku, erkių žiemą nebūna tiek daug, kiek pavasarį arba sezono viduryje. Kitas dalykas – tokiu laiku žmonės jau tinkamai apsirengę, neišsinuoginę kaip vasarą, todėl erkėms sunkiau užsikabinti.“ Vis dėlto, pastebi medikė, tuo laiku žmonių budrumas būna sumažėjęs: dažnai manoma, kad tokiu metu erkių išvis nebus. Net ir dabar žmonės galvoja, kad erkių lauke jau nėra. „Nieko panašaus“, – sako M. Žygutienė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žiemą nebuvo sąlygų, dėl kurių erkių galėtų mažėti, tad parazitų tik daugėja, taip pat – ir jų platinamų ligų atvejų. Be to, erkėms veistis, kaip sako medikė, sąlygos nepaprastai geros.
„Žalia gamta, mišrūs lapuočių miškai, pakankamai drėgmės, labai daug pramaitintojų, – pastebi entomologė. – <...> Šabakštynai, apleistos žemės, krūmynai – ten labai gerai ir graužikams, ir erkėms.“ Graužikai erkes išnešioja, išmaitina ir net užkrečia ligomis.
Daugiausia serga bedarbiai ir pensininkai
ULAC atstovė M. Žygutienė sako, kad erkių platinamomis ligomis serga visų amžiaus grupių žmonės. Daugiausia – nuo vidutinio amžiaus iki 75 metų. Kiekvienais metais didžiąją grupę sergančiųjų sudaro bedarbiai ir pensininkai, pastebi M. Žygutienė. Šios grupės asmenys sudaro beveik 33 proc. sergančiųjų.
Infektologė L. Nakutienė pastebi, kad šiemet Kauno ligoninėje padažnėjo Laimo ligos neuroboreliozė. „Tai Laimo ligos antra stadija, kai pažeidžiami nervai, – veidinio nervo parezė, kai neužmerkia vienos akies voko, kai burnos kampas nusviręs, geria skysčius ir per burną varva“, – sako gydytoja.
Ne visi erkiniu encefalitu susirgę asmenys patenka gydytis į ligoninę. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė sako, kad kai kurie užsikrėtusieji ligos simptomų apskritai gali nejausti, persirgti ligą ir natūraliai įgyti imunitetą.
Į ligoninę patenka tie, kuriems reikalingos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Gydytoja sako, kad pacientai encefalitu serga labai skirtingai. „Ligos forma gali būti nuo labai lengvos iki labai sunkios – iki paralyžių ir neįgalumo visam gyvenimui. Kokia ligoniui pasireikš ligos forma, dažniausiai priklauso nuo genetikos“, – sako gydytoja prof. L. Jančorienė.
Kaip galima apsisaugoti?
ULAC medikė M. Žygutienė primena, kad efektyviausia priemonė, sauganti nuo erkinio encefalito, – skiepai. Vaistų nuo šios ligos nėra. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau yra vaistų – skiriama antibiotikų. Jei erkė jau įsisiurbė, reikia ją kuo greičiau ištraukti iš odos. Kuo greičiau tai padarote, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga. Pasak entomologės, įsisiurbusią erkę geriau ištraukti kuo skubiau pačiam, nei vykti ieškoti pagalbos pas medikus.
Laimo ligos užkratas yra erkės žarnyne: parazitas pumpavimo principu siurbia kraują, dalį jo įsisiurbia, dalį savo skysčių atiduoda į žaizdą.
„Šis procesas užima parą ir daugiau laiko. Skirtingos studijos nurodo skirtingus terminus, bet čia jau kalbama ne apie valandas, o apie paras. Kuo greičiau mes ją ištrauksime, tuo mažesnė tikimybė, kad sugebės atpilti žarnos turinį kartu su sukėlėju į žaizdą ir užkrėsti“, – pasakoja entomologė.
Pasak jos, visi būdai erkei ištraukti yra tinkami, svarbiausia – kuo greičiau tai padaryti. „Čia didelio mokslo nereikia – tiesiog staigiu judesiu traukti erkę į viršų“, – pataria M. Žygutienė. Jei žaizdoje liks erkės straubliukas, jį pašalinti galite paprašyti medikų, tačiau organizmas ilgainiui pats jį pašalins kaip kokią rakštį.
Dėl erkinio encefalito – kiek kitaip. „Jei erkė bus užsikrėtusi encefalitu, tai iškart užsikrėsite, mat jo sukėlėjas tūno seilėse – jų erkės tuojau pat suleidžia mums vos įkandus“, – anksčiau DELFI rašė šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Gydytoja L. Nakutienė sako, kad didžioji dauguma užsikrėtusiųjų gailisi, kad prieš tai nepasiskiepijo nuo erkinio encefalito. Neretai šios ligos gydymas būna sudėtingas, be to, trečdaliui susirgusiųjų lieka ligos pasekmių, pavieniai net miršta.
Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc., informuoja ULAC. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).
ULAC medikė M. Žygutienė DELFI skaitytojams pataria visą rudenį ir žiemą neprarasti budrumo, tinkamai apsirengti ir neužmiršti, kad erkės tyko visur: parkuose, pamiškėse, miestuose ir miškuose.
„Mes kiekvienas atsakingas už savo sveikatą, juo labiau kad yra efektyvi priemonė – skiepai, tad reikėtų tuo naudotis“, – sako entomologė.
Pasak medikės, dabar – ypač tinkamas laikas skiepytis, mat visa įprasta skiepijimosi programa užtrunka – antras skiepas skiriamas po pirmojo praėjus 1–3 mėnesiams. Po poros savaičių nuo antrojo skiepo imunitetas ligai gali būti susiformavęs apie 80 proc. Trečioji vakcina skiriama po 5–12 mėnesių nuo antrojo skiepijimo. Po trečios injekcijos praėjus porai savaičių turėtų susiformuoti beveik visas imunitetas, ir žmogus gali būti kur kas ramesnis, kad nesusirgs. Tiesa, tikimybė susirgti vis tiek išlieka, tačiau sveikimas – kur kas lengvesnis, o komplikacijų tikimybė – mažesnė, tikina medikai.