Gydytojas, turėjęs Žmogžudysčių pilį
Manoma, kad Hermanas Websteris Mudgettas, pravarde H. H. Holmesas, savo legendinėje Žmogžudysčių pilyje nužudė nuo 27 iki 200 žmonių, rašo oddee.com.
1886 m. H. H. Holmesas atvyko į Čikagą ir pasistatė trijų aukštų pilį, kurį užėmė visą miesto kvartalą. Pilį jis statė savo piktiems kėslams – joje buvo labirintų, spąstų, slaptų kambarių ir durų, kurios atsidarydavo tik iš išorės. Baisiausia patalpa buvo didžiulis rūsys su gydytojo instrumentais, rūgščių pripildytomis duobėmis, nuodais, didžiulėmis krosnimis ir kankinimo prietaisais. Iš savo miegamojo gydytojas reguliavo dujų vamzdžius, išvedžiotus iš rūsio į tam tikrus kambarius, kad apsvaigintų aukas. Kad statytojams nekiltų įtarimo, jis samdė kelias statybų kompanijas, taigi tik pats gydytojas žinojo, kokio masto žudynių pilį turi.
Daugumą pirmų aukų jis įsiviliojo į pilį, žadėdamas darbą, bet tik tada, kai šios pasirašydavo gyvybės draudimo polisą, kuriame pinigus užrašydavo H. H. Holmesui. 1893 m. savo pilyje jis atidarė viešbutį, kuriame už nedidelę kainą siūlė kambarius jauniems turistams, atvykstantiems į Pasaulio mugę. Tie, kam pasisekė, mirė uždusę nuo dujų. O su likusiais gyvais gydytojams išbandė savo kankinimo prietaisus. Pakvaišęs gydytojas netgi pelnėsi iš savo aukų – parduodavo skeletus ir organus medicinos mokykloms.
Kai jį galiausiai sugavo (praėjus metams po to, kai išvyko iš Čikagos), apieškojo pilį. Policiją sukrėtė tai, ką rado. Tikslaus aukų skaičiaus nepavyko nustatyti, nes kūnai buvo sukapoti. Gydytojas prisipažino dėl 27-ių asmenų žmogžudystės, tačiau manoma, kad aukų buvo kur kas daugiau. 1896 m. gegužės 7 d. H. H. Holmesą pakorė.
Gydytojas, kuris padarydavo pacientus priklausomus nuo vaistų
Priklausomybė nuo skiriamų vaistų – didelė problema medicinos istorijoje. Šią problemą apsunkino tai, kad gydytojai suprato galintys praturėti iš to, kad įpratindavo savo pacientus prie vaistų.
Gydytojas Mladenas Antolicas galėjo išrašyti receptą kokainui, morfijui, oksikodonui ir metamfetaminams. Jis labai greitai suprato, kad gali tuo pasinaudoti, siekdamas pinigų ir sekso.
M. Antolicas skirdavo minėtų preparatų jaunoms, gražioms moterims, nepaaiškindamas rizikos (o dažnai – nesant pagrindo skirti preparatų). Pacientės greitai tapdavo priklausomos, o jų priklausomybę galėjo patenkinti tik M. Antolicas. Jis kviesdavo pacientes į prabangius vakarėlius, kuriuose duodavo preparatų už seksualines paslaugas.
Galiausiai kažkas nusiuntė anoniminį laišką JAV kovos su narkotikais administracijai, kuriame apkaltino gydytoją neteisėta veikla. Pareigūnai pradėjo tyrimą ir greitai pamatė, kad M. Antolicas ne tik skirdavo preparatus lyg saldainius, bet ir tiekdavo jų už pinigus ir seksą. Gydytoją suėmė 2010 m. ir pateikė daugybę kaltinimų. Jam atėmė gydytojo licenciją.
Gydytoją nuteisė 156-iems metams kalėjimo, bet jis pripažino kaltę, norėdamas sumažinti bausmę, ir išėjo iš kalėjimo vos po 10 metų.
Be abejonės, skirti pacientams netinkamų vaistų – neetiška ir pavojinga, dar baisiau, jei tai sunkų šalutinį poveikį turintis gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija.
Gydytojas Faridas Fata tyčia klaidingai diagnozavo 550-iai žmonių vėžį, kad iš to pasipelnytų. Dauguma jo pacientų nė nesirgo vėžiu, o ir iš tų, kurie sirgo, retam reikėjo ekstremalaus gydymo, kurį skirdavo F. Fata.
„Auglių nesumažėjo – jų padaugėjo, jie padidėjo, – teigė vienas iš F. Fatos pacientų. – Manau, gydytojas Fata sąmoningai gydė mane ne nuo tos vėžio rūšies ir skyrė man netinkamą chemoterapiją.“
Galiausiai F. Fata prisipažino kaltas, įvykdęs daugelį nusikaltimų ir gavęs apie 17,6 mln. dolerių iš draudimo bendrovių ir JAV socialinės draudimo programos. Manoma, kad iš 45-erių bausmės kalėjime metų jis jau atbuvo 34-erius metus.
Gydytojas, kuris buvo žudikas maniakas
Josephas Michaelas Swango baigė medicinos mokslus su pagyrimu. Jis taip pat buvo žudikas maniakas, kuris nuodijo kolegas ir pacientus.
Jam atliekant internatūrą Ohajo valstybinio universiteto Medicinos centre, seselės greitai pastebėjo, kad paslaptingai miršta praktiškai sveiki pacientai. Viena seselė pastebėjo, kad J. M. Swango kažko suleido pacientui ir šis sunkiai susirgo. Kai seselės pranešė ligoninės administracijai, ką mačiusios, jas apkaltino paranoja.
1985 m. J. M. Swango nuteisė už tai, kad jis nunuodijo kolegas, ir skyrė penkerius metus kalėjimo. Tačiau tai nebuvo žudymo karjeros pabaiga. Padirbęs kelis dokumentus ir pasikeitęs pavardę į Danielio J. Adamso, jis sugebėjo patekti į psichiatrijos ordinatūrą (praktinės medicinos aspirantūros rūšis) Stony Brook universiteto Medicinos mokyklą. Ir vėl jo pacientai mirdavo be aiškios priežasties.
Kai FTB susidomėjo J. M. Swango, jis pabėgo iš šalies ir pasinaudojęs padirbtais dokumentais gavo gydytojo darbą Zimbabvės liuteronų misionierių ligoninėje. Ir vėl ėmė mirti nesunkiai sergantys pacientai. Jį suėmė. Kažkokiu būdu gydytojui pavyko pasprukti į Namibiją ir vėl pradėti gydytojo praktiką.
Galiausiai, kai bandė gauti darbą ligoninėje Saudo Arabijoje, jis buvo sulaikytas ir pagal ekstradicijos sutartį išduotas JAV. Ten jam pateikė kaltinimą, dirbus gydytoju be licencijos, ir nuteisė. Jam atliekant bausmę kalėjime, JAV ir Zimbabvės teisėsaugos pareigūnai rinko įrodymus, kad pateiktų jam kaltinimus dėl žmonių nuodijimo. FTB duomenimis, jis nunuodijo 60 žmonių.
J. M. Swango prisipažino nužudęs 4-is žmones, tikėdamasis taip išvengti ekstradicijos Zimbabvei. Jį nuteisė kalėti tris kartus iš eilės iki gyvos galvos. Gydytojas nuodytojas atlieka bausmę Kolorado valstijoje.
Pacientes žaginęs ginekologas
Gydytojas Charlesas Momahas kaltinamas seksualiai priekabiavęs, tvirkinęs, žaginęs ir atlikęs nereikalingų operacijų apie 100-ui pacienčių. Dalis moterų teigė, kad kartais ginekologo brolis daktaras Dennisas Momahas susikeisdavo su broliu vietomis ir seksualiai išnaudodavo moteris.
Viena pacientė teigė, kad Ch. Momahas atliko jai 13-a nereikalingų operacijų ir išžagino. Kai ji pareiškė, jog kreipsis į policiją, jis nusiuntė į jos mobilųjį telefoną žinutę, kad neišrašys recepto vaistams, jei ji intymiai nesantykiaus trise – su juo ir savo seserimi, taip pat pagrasino, kad blogai baigsis, jei ji skųsis policijai. Kai moteris kreipėsi į policiją, ja nepatikėjo, kadangi ji turėjo priklausomybę narkotikams, ir nesutiko kelti baudžiamosios bylos, nes trūko įrodymų.
Kai antra moteris su tokiais pat kaltinimais kreipėsi į policiją, teisėsaugininkams kilo įtarimas. Galiausiai apie 100-as moterų pranešė policijai apie neprofesionalų elgesį, tvirkinimą, žaginimus ir pan.
Ch. Momahą nuteisė 20-iai metų kalėjimo, tačiau nuteisti jo broliui Dennisui nepakako įrodymų, ir jis vis dar tvirtina esąs nekaltas.
Gydytojai, kurie nepatikėjo, kad 46-erių pacientė gali būti nėščia
Daugumai moterų įžengus į penktą ar šeštą dešimtį prasideda menopauzė, bet būdama tokio amžiaus moteris gali ir pastoti.
46 m. Anita Aurora kreipėsi į savo gydytoją, nes jau penkis mėnesius nebuvo menstruacijų, jai skaudėjo pilvą, padidėjo svoris. Gydytoja kategoriškai tvirtino, kad jai prasideda menopauzė.
Moteris turėjo du vaikus, tad jai buvo žinomi nėštumo pojūčiai. Ir vis tik gydytojai nepatikėjo, kad ji gali laukti, neskyrė patikrinimo dėl nėštumo. A. Aurorai netgi skyrė tyrimą ultragarsu dėl tulžies akmenų, bet gydytojai kažkaip sugebėjo nepastebėti vaisiaus gimdoje.
Moteriai patarė koreguoti mitybą ir valgyti liesesnį maistą, kad nebedidėtų svoris, o nuo pilvo skausmų gerti nuskausminamųjų. Abu minėti būdai pavojingi besilaukiančioms moterims.
Būdama septintą mėnesį nėščia A. Aurora vis tik pareikalavo patikrinti dėl nėštumo. Kai gydytojai galiausiai pastebėjo, kad moteris nėščia, aptiko ir placentos problemą. Reikėjo skubiai daryti operaciją. Dviem mėnesiais per anksti gimęs kūdikis būtų taip ir miręs gimdoje, jei gydytojai nebūtų pamatę pavojingos būklės. Jau nekalbant apie tai, kad medikai nebūtų pastebėję nėštumo, jei moteris nebūtų atkakliai reikalavusi tyrimo.
Gydytoja, kuri badu marindavo pacientus
Linda Burfield Hazzard nebaigė medicinos, tačiau dėl didžiulės spragos Vašingtono įstatymų bazėje 20-o a. pradžioje ji gavo gydytojos licenciją.
Deja, jos moto buvo toks: „Badavimas išgydo visas ligas.“ Jos gydymas nuo visų ligų būdavo griežta dieta, kurios metu pacientams leisdavo valgyti tik pomidorų ir šparagų sultinio. L. B. Hazzard nuoširdžiai tikėjo, kad badaujant kūnas išsivalys nuo visų toksinų ir pasveiks.
Nieko stebėtino, kad daugelis jos pacientų mirė nuo bado. Pirmas pacientas mirė nuo išsekimo 1902 m., bet tada L. B. Hazzard pavyko išvengti bausmės. Ji atidarė kliniką ir sanatoriją, kur nuo bado mirė 40 pacientų po teisybei, vienas mirė nuo šautinės žaizdos į galvą, bet šio atvejo policija taip ir neišsiaiškino). Gyventojai, matydami sanatorijos teritorijoje perkarusius pacientus, kurie meldė maisto kąsnelio, praminė įstaigą Bado aukštumomis. Kai kurie mirę pacientai svėrė vos 27 kg. Negana, to L. B. Hazzard daugelį apvogė, dalis skyrė jai dosnias pinigines dovanas (manoma, kad tai jos vyro suktybių rezultatas).
1911 m. L. B. Hazzard suėmė ir pateikė kaltinimą žmogžudyste. Ji nė už ką nesutiko su kaltinimais ir pareiškė: „Manęs nepakars. Mano kaklo raumenys pernelyg tvirti.“
Iš dalies ji buvo teisi – ją pripažino kalta tik dėl nužudymų dėl neatsargumo ir paleido lygtinai, o praėjus porai metų apskritai išteisino. Moteris atidarė naują sanatoriją, kuria pavadino „Sveikatos mokykla“, siekdama apeiti įstatymą, nes buvo praradusi licenciją.
Dar 15 metų L. B. Hazzard gydė žmones badavimu. Teisinių problemų ji išvengdavo, nes pati atlikdavo skrodimus. 1935 m. sanatorija sudegė iki pat pamatų. Po trejų metų L. B. Hazzard gydydamasi badavimu pasimirė.
Įdomiausia, kad vis dar galima nusipirkti knygų apie badavimą.
Ginekologas, kuris kabinete turėjo slėptuvę alkoholiniams gėrimams
Christopherį Driskillą pagrįstai galima vadinti neatsakingiausiu mediku.
Naujosios Meksikos valstijos ginekologas darbe turėjo slėptuvę alkoholiniams gėrimams, nuolat būdavo neblaivus, neatsakingai skirdavo vaistų ir turėdavo intymių santykių su pacientėmis.
Neretai jis palikdavo gimdančias moteris. Kartą jo nebuvo šalia pacientės, kuriai skubiai reikėjo daryti cezario pjūvį, nes tuo metu jis seksualiai santykiavo su kita paciente. Kaip parodė tyrimas, jis turėjo intymių santykių su daugeliu pacienčių ir kolegių.
Keisčiausia tai, kai po tyrimo 2015 m. Ch. Driskillas atgavo gydytojo licenciją. Jam diagnozuota galima priklausomybė nuo sekso.