„Paskutiniu metu pastebime, kad ne procentais, o kartais auga komplikacijos dėl kontaktinių lęšių. Komplikacijos dažniausiai būna labai rimtos, – pasakoja gydytojas oftalmologas Almantas Makselis. – Kai prasidėjo kontaktinių lęšių prekyba internetu, jie tapo lengvai prieinami. Taip dingsta žmonių budrumas, niekas jiems neprimena, kaip reikėtų lęšius nešioti, laikytis higienos, kada juos ir kaip keisti. Kontaktiniai lęšiai yra patogu, tačiau turite juos nešioti atsakingai.“
Pagrindinė taisyklė
Svarbiausia taisyklė, kurios turi laikytis kontaktinius lęšius nešiojantis žmogus – higiena.
„Pavyzdžiui, pas mus ateina pacientas, paprašome jo išsiimti lęšius, jis nedelsiant tai padaro, tačiau prieš tai reikėtų nusiplauti rankas, – tiesioginėje DELFI konferencijoje pabrėžia gydytojas A. Makselis.
– Kitas atvejis – pacientas, prieš išsiimdamas lęšius, nusiplauna rankas, tada išsitraukia iš kišenės ar rankinės nešvarų lęšių konteinerį, atsisuka jį ir tada jau vėl su užterštomis rankomis imasi lęšius.
Visos bakterijos, kurios gyvena lęšių konteineryje ar ant lęšio, yra apsipratusios su chemija. Jei tokie mikrobai patenka į akį, kartais jie gali būti atsparūs visiems turintiems vaistams. Nešiodami kontaktinius lęšius dėl higienos visuomet turite išlikti budrūs.“
Ko nereikėtų daryti?
Gydytojas A. Makselis sako, kad nėra didelės nuodėmės, jei kartais nusiprausite duše užsidėję kontaktinius lęšius, tačiau, jei plaukiojate baseine, maudotės atviruose vandens telkiniuose neišsiėmę kontaktinių lęšių, tai, pasak specialisto, tas pats, kas bėgioti skustuvo ašmenimis.
Gydytojas pataria neapgaudinėti savęs ir nenešioti lęšių, skirtų tik vienai dienai, nešioti, pavyzdžiui, mėnesį. Tas pats ir su ilgesniam laikui skirtais lęšiais, – pasakojo A. Makselis. – Lęšis į akį neįaugs, kaip kiti gali pagalvoti, tačiau ilgiau nešiodami tam neskirtus lęšius, tikrai prisidarysite problemų.“
Ką patartina daryti?
Kontaktiniai lęšiai išties skatina akių sausėjimą, todėl, jei nešiojate kontaktinius lęšius, jaučiate sausumo simptomus, būtina lašinti drėkinančius lašus.
„Jei žmogus, nešiojantis kontaktinius lęšius, didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio, jis tokiu atveju rečiau mirksi, gali atsirasti akies pakitimai – įtrūkimai, per kuriuos gali lengvai patekti infekcija. Jei turite galimybę, atvažiavę į darbą, pasikeiskite lęšius į akinius. Kur kas jausitės geriau ir jums bus žymiai sveikiau“, – pataria gydytojas oftalmologas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Gydytojas oftalmologas A. Makselis sako, jei kontaktinių lęšių nešiotojui akys parausta, jos dirglios, bijo šviesos ir nori ašaroti, reikia kreiptis į savo gydytoją, kad jis nustatytų negalavimų priežastį ir būtų išvengtos rimtos problemos.
Kaip sako gydytojas, labai blogai, jei žmogus jaučia vadinamąją triadą: „Akys paraudusios, bijo šviesos, ašaroja. Jei turite visus šiuos tris simptomus, problema rimta. Reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją oftalmologą. Ypač, jei žmogus nešioja kontaktinius lęšius.“
Apie keratitą
Viena pagrindinių komplikacijų – keratitas (apie jį rašo portalas sveikas.lt) Ragenos uždegimas pasireiškia pakitimais ragenoje, sąlygotas infekcinių ar neinfekcinių veiksnių. Ragena yra priekiniame akies obuolio paviršiuje, panaši į laikrodžio stiklelį, kurio paviršius lygus, blizgantis, permatomas.
Požymiai, galintys išduoti ligą: svetimkūnio pojūtis akyje, akių skausmas, ašarojimas, akių paraudimas, šviesos baimė, išskyros iš akių, vokų spazmai.
Keratitą gali sukelti bakterijos (stafilokokai, streptokokai, pseudomonos ir kt.), grybeliai, pirmuonys (acanthamoeba), virusai (herpes), sisteminės autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, vilkligė, Wegener granuliomatozė), sisteminės infekcinės ligos (sifilis, tuberkuliozė). Kai kurių keratitų kilmė neaiški ( pvz. Mooren opos, Tigesono paviršinio keratito). Rizikos faktoriai keratitui išsivystyti yra kontaktinių lęšių nešiojimas (ypač pažeidžiant rekomenduojamą jų nešiojimo režimą), akies paviršiaus ligos – sausos akies sindromas, nepilnas užsimerkimas, akies trauma.