Gydytojas – apie tai, kodėl pasirenkama vieša savižudybė, ir kas psichiatrams socialiniuose tinkluose baisiausia

Gegužę Kaune ankstų rytą nusižudė vyras – visą tai jis transliavo per „TikTok“ socialinį tinklą, prieš tai feisbuke parašęs keletą žinučių, kad jam gyventi liko kelios minutės. Po kurio laiko sostinės gatvėje rastas negyvas vyras, kuris, įtariama, nusišovė pats. Kas žmones paskatina sau gyvybę atimti viešai, kodėl apskritai pasirenkama savižudybė bei kaip tam užkirsti kelią – apie tai laidoje Delfi tema“ pasakojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Viešų savižudybių socialiniuose tinkluose gali tik daugėti

Viešos savižudybės ir kiti drastiški veiksmai socialiniuose tinkluose, pasak M. Marcinkevičiaus, rodomi vis dažniau visame pasaulyje. Vis daugiau gyvenimo persikelia į virtualią erdvę, tad įvairūs įvykiai taip pat atsiranda socialiniuose tinkluose.

„Žmonės dabar ir tuokiasi, ir skiriasi, ir visus gimtadienius, vaikų šventes daro socialiniuose tinkluose. Deja, į šį sąrašą dabar galime įrašyti ir savižudybes, savęs žalojimą. Tai logiška, nors ir labai liūdna seka. Jei nieko nedarysime kaip visuomenė, tokių atvejų tik daugės. Be to, socialiniuose tinkluose matome daug smurto, kai smurtaujama ir tai transliuojama gyvai“, – sakė pašnekovas.

Pasak gydytojo psichiatro, socialiniuose tinkluose svarbiausias tikslas yra peržiūros, sekėjai ir reakcijos, o dėl to žmonės pasiryžta kone bet kam.

„Galima viešinti savo kūną, savo santykius, intymius dalykus, kraštutiniu atveju net smurtą prieš save. Savižudybė, manau, yra išdava to, kad viskas ten vyksta. Kai kuriais atvejais vieša savižudybė gali būti ir pagalbos šauksmas, viltis, kad kažkas dar gali sustabdyti“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.

Prieš savižudybę žmogus dažniausiai informuoja aplinkinius ir iki pat paskutinės akimirkos ieško vienokios ar kitokios pagalbos.

„Iš vienos pusės jis lyg ir nori mirti, bet iš kitos pusės to nenori. Turime labai daug tų atvejų, kad jei pavyksta tuo momentu žmogų išgelbėti, jis gyvena labai ilgai ir laimingą gyvenimą“, – kalbėjo gydytojas psichiatras.

Kaune įvykusi savižudybė buvo transliuojama socialiniame tinkle „TikTok“, kuriame yra daugybė vaikų bei paauglių. Tad savaime suprantama, jog kažkas iš jų visą įvykį matė. O tokia patirtis, pasak pašnekovo, atmintyje lieka visą gyvenimą.

„Tai tikrai labai traumuojanti patirtis. Tačiau yra ir keli kiti dalykai. Pirmiausia, vadinamas Verterio efektas, kai nusižudo garsus, sekamas žmogus, pasipila ir kitos savižudybės, dažnai – kopijuojančios. Viešos savižudybės labai pavojingos dėl šio efekto“, – kalbėjo pašnekovas.

Kita rizika – vaikai ir paaugliai dar nesuvokia mirties realybės. Tai buvo pastebėta dar iki socialinių tinklų, kai atsirado vaizdo žaidimai. Juose žaidimų herojai gali atgimti po mirties, turi ne vieną, o kelias gyvybes.

„Buvo pastebėta, kad po to paaugliai patys pradeda rizikingai elgtis gyvenime, nes jie nesuvokia, kad mirtis yra reali. Tai svarbu kalbant ne tik apie savižudybes, bet ir apie kitus labai rizikingus veiksmus. Jie gali kartoti tuos veiksmus nesuvokdami, kad kitos gyvybės ir sveikatos nebebus“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.

Vaikų ir paauglių smegenys dar nėra iki galo susiformavusios, todėl socialiniai tinklai daro itin didelę įtaką. Negana to, tokiu metu išgyventos patirtys vėliau lieka visam gyvenimui, o jas atstatyti – itin sunku.

Mirtiną pavojų jau ne vienas sau yra sukėlęs ir dėl to, kad norėjo pasidaryti išskirtinę asmenukę. Pasak pašnekovo, žūstantys dėl asmenukių skaičiuojami šimtais, o susižaloję – tūkstančiais. Norintys prisitraukti sekėjų, žmonės imasi pačių ekstremaliausių veiklų.

„Yra įvairių žmonių, kurie lipa ant pastatų, kabo ant vienos rankos, važinėja ekstremaliomis vietomis. Ir viskas dėl to paties tikslo – kad būtų surinkta daugiau sekėjų ir patiktukų. Neišvengiamai su kiekvienu įrašu ekstremalumas turi didėti, rizika auga. Paaugliai, norėdami pasirodyti prieš draugus, irgi daro tą patį, lipa ant pastatų, lenda į transfarmatorines, kitas pavojingas vietas. Manau, kad ir Lietuvoje kai kurie mirties atvejai buvo tokie pat, nes klausimas, ar į tam tikras rizikingas situacijas paaugliai lindo ne dėl socialinių tinklų“, – sakė M. Marcinkevičius.

Smarkiai paveikia nuotaiką

Pasak pašnekovo, įvairių tyrimų duomenimis, po apsilankymo socialiniuose tinkluose nuotaika krenta 8–10 proc. Nyderlanduose, kur psichinės sveikatos rodikliai vieni geriausių pasaulyje, jau buvo paleistos socialinės reklamos, kurios perspėjo, jog socialiniai tinklai gali ženkliai pakenkti psichinei sveikatai.

„Jau nekalbu apie praleistą laiką, kurį būtų galima praleisti visai kitaip. Kenkiama ir fizinei sveikatai, apkraunamos smegenys nereikalinga informacija. Jauni žmonės dėl socialinių tinklų įtakos jau sunkiai bendrauja tarpusavyje.

Čia matyčiau analogiją, jei pavartytume šimtmečio senumo laikraščius, maždaug XX amžiaus pradžios. Tais laikais opiumas buvo reklamuojamas kaip geras vaistas vaikams nuo viduriavimo, cigaretes reklamuodavo vaikai, vairuotojams prieš vairuojant rekomenduojama gerti ne degtinę, o alų. Panaši situacija yra ir su socialiniais tinklais – yra daug įrodymų, kad tai labai kenksminga, bet nepribrendome pokyčiams ir reguliacijai“, – kalbėjo gydytojas psichiatras.

Visgi, anot M. Marcinkevičiaus, džiugina tai, kad vis labiau populiarėja socialinių tinklų ribojimas, atsisakymas savaitgaliais.

Baisiausia, kai viešinami vaikai

Tačiau sustabdyti perdėtą asmeninio gyvenimo viešinimą – kone neįmanoma, mat socialiniai tinklai paremti būtent tokiu turiniu.

„Man, kaip psichiatrui, yra labai baisu tai, kad socialiniuose tinkluose yra naudojamasi vaikais, kaip kažkokiu daiktu padidinti populiarumą. Ir reklamos, ir dramos su vaikais. Įtraukiame ten, kur žalojama psichika, ir žalos ateityje, nes viskas ten lieka dešimtmečiams. Jie suaugs, o medžiaga liks ten“, – sakė pašnekovas.

Pasak gydytojo psichiatro, kiekvienas žmogus turėtų susipažinti, kokie yra galimi ženklai, jog žmogus nori nusižudyti, taip pat, kaip jam padėti.

„Pagrindinė žinia yra tai, kad žmonės siunčia signalus, labai retai nusižudo prieš tai nenusiuntę užkoduotos žinutės. Žinoma, retai būna taip, kad ateina ir pasako tiesiogiai, kada planuoja savižudybę. Tačiau užkoduotos žinutės, kad yra negerai, tikrai būna. Pirmiausia turime išgirsti, kad žmogui negerai.

Girdėkime vieni kitus, mažiau būkime socialiniuose tinkluose, daugiau būkime su savo artimaisiais. Išmokime bendraukime, klausyti artimiausių žmonių. Supraskime, kad gyvenimas nėra tik šventės, demonstruojamos socialiniuose tinkluose. Išmokime gyvai bendrauti“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].