Patvirtinus pirmąjį koroviruso atvejį Lietuvoje pradėta kalbėti, kaip greitai jis pasklis mūsų šalyje. Nors valstybės atstovai ramina, skeptikai akcentuoja, kad, ar situacija bus kontroliuojama, priklausys nuo pačių žmonių sąmoningumo. Anot jo, panikos kėlimas prie gerų sprendimų neveda.
„Dar vakar kiekvienas miestas buvo tikras, kad slaptai (pageidautina rūsiuose) jėga laikomi sergantys, kad visuomenė nieko nesužinotų. Vien Vilniuje jau antradienį buvo apsikrėtę bent trijų ligoninių gydytojų vaikai ir iš Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės rūsių paleido visus pavojingiausius pacientus, kuriuos saugojo su Kalašnikovo automatais, o sutalpino ten bent 8 koronavirusinius“, – feisbuke ironizuoja V. Morozovas.
Gydytojas tęsia, kad dabar viskas priklauso nuo mūsų pačių, užsikrėtusios moters elgesio iki diagnozės ir institucijų reagavimo.
„Kas dabar pasikeitė? Turime patvirtintą koronoviruso atvejį. Nusileido Kaune vasario 24, nuvažiavo į Šiaulius. Vasario 27 patvirtintas viruso faktas. Esmė - 4 dienos. Ar buvo izoliacija? Jei taip – tai plitimo šansai maži. Jei ne – tai blogai.Ką padarė visi su patvirtintu kontaktavę ir sukarščiavę? Izoliavosi ir skambino 112 – tada gerai. Atėjo į poliklinikas – tada blogai“, – rašo gydytojas.
Anot jo, kreiptis į medikus reikia ne tam, kad nustatytų ir tyrimus padarytų, o tam, kad būtų išaiškintas ir užkirstas visas plitimo kelias. Niekas tyrimų be reikalo nedarys, nes pajėgumai tiems tyrimams yra labai maži.
„Pats nekeliavai, su keliavusiais nekontaktavai, bet sukarščiavai – tada nėra ko tirtis tos koronos, o reikia gydyti peršalimą ar gripą. Tavo vaikas kontaktavo su kitu vaiku, kuris kontaktavo su kažkuo, kas kur nors keliavo? Nėra ko tirtis tos koronos, o reikia gydyti peršalimą ar gripą. Pats keliavai – prisiduok 112. Kontaktavai su tuo, kam nustatė koronavirusą – prisiduok 112“, – aiškina V. Morozovas.
„Dažnas pyko dėl ribojimo jų kelionių, nes nu koks jūsų reikalas kur aš važiuoju ir su kuo bendrauju. Kiti pyko dėl neribojamų kelionių, nes nu kas jiems leidžia visur keliauti ir mus apkrėsti. Ir visi pyko dėl valdžios darbo – ir vieni ir kiti. Dar pyko visi dėl Žalgirio, Žalgirio vadai pradžiai pyko dėl to, kad gali neleisti, vėliau, kad leidžia, o Milano treneris pyko, kad leido, bet tikrina. Grįžę iš visokių Milanų pyko, kad negali eiti į darbą ir ėjo, o jų bendradarbiai pyko, kodėl jie einą“, – komentuoja gydytojas ir priduria, kad žmonės, kurie pyksta, kad po kelionės į užkrėstas šalis jiems reikia likti namuose, nėra sąmoningi.
„Kodėl reikia likti namuose? Kad neplatinti viruso. Pikta? O kam labiau pikta: grįžusiam iš kelionės sužinojus, kad reikia būti namie. Ar tam, kuris sužinojo, kad jį užkrėtė tas, kam buvo rekomenduota likti namie, bet jis vis tiek ėjo į darbą?“ – klausia V. Morozovas.
Jis tęsia, kad gydymosi receptų buvo šimtai: ką gerti, ką čiulpti, kaip gulėti, kokią temperatūrą palaikyti kambaryje, kad žūtų niekadėjas. Raginimai bėgti į ligonines, raginimai niekam nieko nesakyti ir oriai mirti namuose, vis tiek nepagydomą. Ir visą tai rekomendavo draugės pažįstama rezidentė, kaimyno draugas gydytojas ar vyro facebuko draugas profesorius iš JAV.
„Lengvai formai (kurios yra virš 80 procentų) gydymo nereikia. Čiulpkite ką norite, visiškai nebūtinai tą patį, ką ir kažkieno pažįstamą rezidentė (kas ten tas rezidentes žino, ką jos čiulpia). Šilti skysčiai ir ramybė – vieninteliai bet kokio viruso moksliškai patvirtinti nespecifiniai vaistai. O specifinių nėra. Atsirado dusulys, stiprus galvos skausmas, oro trūkumas – per 112 į ligoninę. Ne į polikliniką. Kodėl vis kartoju, kad į polikliniką nereikia eiti? Nes jokių tyrimų neatliks, siuntimų nerašys, o kiekvieną atvykusį izoliuoti, tada visus kabinetus kelias valandas dezinfekuoti, visus pacientus buvusius koridoriuje susirašyti ir jiems rekomenduoti savizoliuotis. Plius, kadangi vidutinis laikas vienam pacientu 10-15 minučių – tai kelioms valandoms uždaryti kabinetą per didelė prabanga“, – akcentuoja gydytojas.
Visas V. Morozovo įrašas: