„Apie „budėjimus“ poliklinikoje. Ir apie tai, kokie „sunkūs“ ligoniai jų metu ateina. Gruodžio 26 d. 8:00-12:00 dirbę kolegos pasakojo, kad nebuvo nė vieno paciento. Matyt, visi pacientai šventėms ruošėsi. Arba mažai kas žinojo, kad ne tik šeštadieniais poliklinikoje būna gydytojas“, - pasakojimą pradeda jis.
Gydytojui teko sėkmė budėti gruodžio 30 d. Taip, kaip savivaldybė nurodo - nuo 8:00 iki 12:00 val.
„Nuo 8:00 iki 10:00 - štilis. Šiek tiek po 10-os val. ateina pirma pacientė. Dar registratūroje pasiskundė, kad jai labai bloga, labai silpna. Kai atėjo pas mane, klausiu, kada susirgot? Sako, sergu nuo gruodžio 26 d., kai staiga atsirado stiprus prakaitavimas ir silpnumas, be to, ir skausmai krūtinėje (!). Gydėsi kažkokiom žolėm, manė, kad praeis. Kliniškai - ryški veido cianozė, AKS 100/60; nežymūs katariniai reiškiniai ir labai ryškus prakaitavimas. Įtariu kardiologinį susirgimą, tačiau minčių kyla įvairių. Na, tokios būklės pacientės nesinori varinėti po kitus kabinetus (EKG ir procedūrinį paimti kraujo). Tad nėra kitos išeities, kaip cito „ūmų atvejį“ siųsti į SPS (skubios pagalbos skyrių)“, - dėsto jis.
Toliau pasipila dar „ūmesni“ atvejai.
„Apie 10:30 atvyksta pacientė, kuri esą karščiuoja, kosti, sloguoja. Kosti jau apie mėnesį (!). Temperatūra pakilo vakar, kiek - tiksliai neatsimena. Dabar matuojam – 36,1. Nevartojus antipiretikų šiandien. Kliniška - ŪVRI. Serga bronchine astma ir alerginiu rinitu. Pasirodo, prieš kelias savaites buvo pas alergologą, kuris skyrė vaistų, tačiau kažkurio skirto inhaliatoriaus recepto neišpirko... Na ką, skiriam „ūmiai“ pacientei ambulatorinį gydymą, kuri, matyt, dėl to ligos „sunkumo“ negalėjo atvykti anksčiau, bent jau mano darbo pradžioje...“, - atsidūsta gydytojas.
Toliau - dar įdomesni ir „kraštutinai“ sunkūs pacientai.
„Vidutinio amžiaus moteriškė atėjusi prašo išrašyti „X“ tepalą, kurį naudoja savo nevaikštančiai mamai „nuo iššutimų“. Pasirodo, anksčiau ilgą laiką jį pirkdavo be recepto, o dabar, kai penktadienį tepalas pasibaigė, sužinojo – o, kad jį kur perkūnas - kad be recepto nebegali gauti. Taigi... O jeigu būtų pasibaigęs tepalas gruodžio 31 d.? Poliklinika tada nedirbs. Matyt, būtų tekę kviesti GMP, gal gydytojas būtų parašęs?“, - retoriškai klausia teksto autorius.
Neilgai trukus ateina daugmaž 20 metų mergina.
„Nei labas, nei nieko, o iš karto - man reikia siuntimo (?). Sakau, kokio siuntimo? - Na, aš čia pas privatų daktarą užsirašiau, sakė, jeigu bus siuntimas, nereikės mokėt... Aišku, siuntimo jokio nerašiau (jau girdžiu komentarus - koks nejautrus daktaras, dirba ne iš „pašaukimo“) ir paaiškinau, kad, visų pirma, reikia planiškai užsirašyti pas ŠG (šeimos gydytoją), su juo pasikonsultuoti ir tada bus nuspręsta, ar reikia kokio nors konsultanto. O ne pacientas sprendžia, kokio specialisto jam reikia“, - daugeliui aktualų patarimą pažeria gydytojas.
Apie 11:00 registratūra praneša, kad skambino ir turbūt atvyks dar dvi ligonės.
„Laukiam... Apie 11:30 ateina moteris, kuri serga 3 dienas, truputį pakosti, pasloguoja, vakar vakare esą buvo temperatūra iki 38,8 pakilusi. Išklausinėju - jokių grėsmingų simptomų nėra, temperatūra norma dabar, kliniškai n.y. Ką gi, dar vienai „sunkiai“ pacientei padėta, paskirtas gydymas.
Apie 11:45 ateina paskutinė pacientė. Skundžiasi varginančiu kosuliu, skauda nugarą, krūtinę, serga 4 dienas (!), dusulio nėra; vakar, jos žodžiais, temperatūra kilo iki 40 laipsnių. Apžiūriu: t - 36,4, klinika - bronchito, pulsas apie 90. Klausiu - ar gėrėt šiandien kokius nors vaistus nuo temperatūros? Atsako - „Y“, nuo vakar. O daugiau nieko? Nieko. Sakau, taigi čia antibiotikas, iš kur jo turit? Baltarusijoj pirkau, sako... Galvoju, būklė nėra sunki, indikacijų nukreipt į SPS nėra. Galima būtų atlikti bent BKT, tačiau jau beveik 12:00, tai kol sulauksim kraujo rezultatų, bus kone 13:00. Jeigu išvis sulauksim, nes, kaip tik tuo metu praneša iš laboratorijos, kad kažkas ten pas juos sugedo... Tai tokios tokelės. Skiriu gydymą, paaiškinu, ką daryti, jeigu vėl būtų aukšta temperatūra etc., ir po paauklėjimo (apie paciento atsakomybę už savo sveikatą ir būtinybę kreiptis laiku, o nelaukti išeiginių ir tikrai ne gydytojo darbo pabaigos) atsisveikinam“, - nakties nuotykiais dalinasi gydytojas.
Taigi, reziumė.
„Tragikomedija. Nebesuprantu, ką mes veikiam ir ką turim veikti kaip gydytojai. Kas darosi su pacientais ir su visa šita sistema. Kas iš tiesų yra skubi pagalba ir kada jos reikia. Kas čia per „budėjimai“? Kodėl ASPĮ turi šitaip švaistyti savo resursus? Juk ir apšvietimo patalpoms reikia, ir keli PK dirba, ir personalas. Ir kam? Dėl kelių pseudoekstrinių pacientų visa tai „įjungiama“ 4 valandoms? Nes taip reikia, nes kažkas iš valdžios taip nusprendė? O sveikas protas kur? Lietuvėle brangi, su šitokiu darbo organizavimu ir šitokiais „organizatoriais“ dar ilgai tu vysiesi amerikas...“, - daug pritarimo iš kitų medikų sulaukusį įrašą baigia autorius.