Vietoje 3 metų patirties užtektų 3 mėnesių kursų
Šiuo metu nechirurginės estetinės medicinos procedūras gali atlikti tik trijų sričių gydytojai – dermatovenerologai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai bei burnos ir žandikaulių chirurgai. Tačiau tokia tvarka gali pasikeisti.
Grupė medikų siūlo leisti atlikti injekcijas visų sričių gydytojams, jei jie pabaigs specialius kursus. Tokie kursai, kaip siūloma, galėtų užtrukti 3 ar 6 mėnesius.
Kaip pasakojo gydytojas dermatovenerologas, Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugijos narys Tadas Raudonis, kol kas nauja tvarka nepriimta, nes iki vasario vidurio Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi atsakyti Sveikatos apsaugos ministerijai, ar palaiko šią idėją.
Visgi patys gydytojai dermatovenerologai sako, kad įvedus naują tvarką ir visiems gydytojams leidus atlikti injekcijas, padidės komplikacijų rizika, o už jų gydymą teks mokėti iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Dabar žmogus 6 metus studijuoja mediciną, po to renkasi rezidentūros studijas, dermatologijos, plastinės rekonstrukcijos ar žandikaulio chirurgijos specializaciją. Rezidentūros studijose yra įtraukta dalis apie estetinę mediciną. Tokio specialisto podiplominės studijos turi trukti 3 metus, mums nelabai suvokiama, kaip tie metai galėtų pavirsti į 3 mėnesius“, – sakė T. Raudonis.
Vienas iš pokyčių iniciatorių argumentų yra tai, jog neva trūksta gydytojų dermatologų, kurie galėtų atlikti injekcijas. Taip procedūros tampa brangesnės ir žmonės jas eina atlikti „į rūsius“, kuriuose su švirkštais dirba medicinos studijų nebaigę asmenys. Tačiau T. Raudonis sako, kad gydytojų dermatologų trūkumo iš tiesų nėra – vien dabar Lietuvoje yra virš 400 gydytojų, kurie gali teikti tokias paslaugas, o daugiau nei 50 gydytojų šiuo metu dar ruošiama, tai yra jie studijuoja rezidentūros studijose.
Sako, kad sumažėtų ir eilės, ir kainos
Antradienį laidoje „Delfi diena“ apie grožio injekcijas buvo kalbamasi su Estetinės medicinos klinikų asociacijos pirmininku Mantu Jasiukaičiu bei Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentu prof. Liutauru Labanausku. Abu pašnekovai planuojamus pokyčius palaiko.
Prof. L. Labanauskas sakė, jog grožio procedūros nėra atskira specializacija, tai – siaura specializacija, todėl gydytojai to gali išmokti.
„O dėl laiko trumpumo, man atrodo, oponentai tiesiog bando vieną ar kitą teiginį pateikti, nes programa yra dar nepateikta, kai ji bus pateikta, bus nurodyta, kiek laiko reikia mokytis. Mes diskutuojame apie tai, kad ateitų gydytojai į tuos mokslus kažką jau pasiruošę, sakykime, pagilinę savo anatomines žinias, ir veido struktūrines žinias“, – pabrėžė L. Labanauskas.
Jo teigimu, klausimas dėl procedūrų ilgio šiuo metu yra mažai diskutuotinas – kai bus ruošiama programa, tuomet ir bus diskutuojama, kiek programa turėtų tęstis.
M. Jasiukaičio teigimu, atsiras daugiau specialistų – mažės procedūrų kainos, o tai naudinga klientams. Pasak pašnekovo, „sumažėjusios kainos klinikose sumažins tarpą tarp grožio salonų“, t. y. bus konkuruojama su grožio salonais, nes dabar juose kaina daug mažesnė nei pas gydytojus.
Be to, kaip sakė M. Jasiukaitis, šiuo metu visas krūvis tenka dermatologams, o šį krūvį sumažinus, eilės turėtų sumažėti ar apskritai jų nelikti.
Kiek anksčiau išplatintame Sveikatos apsaugos ministerijos viceministro Aurimo Pečkausko rašte nurodoma, kad planuojama keisti šiuo metu galiojantį ministro įsakymą, suteikiant teisę estetinės (nechirurginės) medicinos paslaugas teikti gydytojams, profesinę kvalifikaciją įgijusiems baigus estetinės medicinos rezidentūros studijas universitete arba siauros medicinos praktikos įvadinį kursą.
„Pagal galiojančias licencijas gydytojų dermatovenerologų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų ir burnos, veido ir žandikaulių chirurgų nepakanka. Estetinės medicinos paslaugų rinka nuolat plečiasi, todėl ateityje šias paslaugas teikiančių specialistų poreikis augs“, – buvo teigiama universitetams skirtame SAM rašte.
SAM viceministro A. Pečkausko Vilniaus universitetui ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui skirtame rašte nurodyta, kad universitetų atstovai iki vasario 15 d. turi apsispręsti, ar jie numato rengti estetinės medicinos paslaugų siauros medicinos praktikos įvadinius kursus. Jei taip – kiek galėtų jie trukti ir kokių profesinių kvalifikacijų gydytojams jie būtų skirti.