Bet tai ne pati didžiausia blogybė. Negydoma fimozė padidina varpos vėžio, šlapimo takų infekcijų riziką.
Be to, erekcijos ar lytinių santykių metu siaura apyvarpė gali užspausti varpos galvutę ir sąlygoti labai grėsmingą būklę – parafimozę. Laiku nesuteikus pagalbos gali išsivystyti net gangrena.
Kai kada apyvarpė susiaurėja tiek, kad apsunkina šlapinimąsi, o kartais gali sukelti net šlapimo susilaikymą.
Fimozė – pagrindinė pilnapadystės ir epilepsijos priežastis?
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fimozė sąlygoja ne tik paralyžių ar epilepsiją, bet ir klubų sąnarių ligas, išvaržas, blogą virškinimą, šlapimo pūslės uždegimą ar nerangumą“. Dabar tokie teiginiai keltų tik šypseną, tačiau visai neseniai apie tai kalbėjo visi garsiausi JAV gydytojai.
Viskas prasidėjo 1870 metais, kai Amerikos medicinos asociacijoje vienas iškiliausių to meto medikų – gydytojas Levis E. Sayras pristatė pranešimą apie epilepsijos ir fimozės ryšį.
Dar po penkerių metų šis gydytojus pateikė ilgamečių stebėjimų duomenis, kurie „įrodo“, kad fimozė gali pabloginti kraujotaką nugaros smegenyse ir sukelti šlubavimą, stuburo iškrypimą, šlapimo pūslės paralyžių ir pilnapadystę. Šimtai Amerikos gydytojų pradėjo spausdinti straipsnius, patvirtinančius L. E. Sayerso atradimą. Metai po metų fimozės sąlygojamų ligų sąrašas plėtėsi. Kai kurie gydytojai net aprašė fimozės sąlygotus mirties atvejus. Apipjaustymą atlikdavo visi – kvalifikuoti ir nelabai kvalifikuoti gydytojai. Jei žmogus po operacijos mirdavo – kalta fimozė ir ligos užleidimas. Jei žmogus nepasveikdavo – liga per daug toli pažengusi. Fimozė buvo kalta net dėl prezidento nužudymo. Po JAV prezidento D. Garfildo žudiko mirties autopsiją atlikę iškiliausi JAV gydytojai vieningai sutiko, kad žudyti paskatino fimozės sąlygota beprotybė. Prireikė daug metų, kol pasikeitė gydytojų ir visuomenės požiūris į šią ligą.
Apipjaustymas – dėl religinių ir kosmetinių priežasčių
Apipjaustymas yra dažniausia JAV atliekama operacija ir viena dažniausių operacijų visame pasaulyje. Tai viena seniausių operacijų, kuri buvo atliekama prieš tūkstančius metų. Šios operacijos atliekamos ne tik moderniausiose klinikose, bet ir gūdžiausiose pasaulio kampeliuose naudojant atšipusį skutimosi peiliuką ar stiklo šukę ir nesilaikant elementarių higienos normų. Dezinfektantą dažniausiai atstoja molis ar pelenai.
Berniukų apipjaustymas yra viena iš seniausių judaizmo ir islamo praktikų. Tačiau ši tradicija yra daug praktiškesnė, nei gali pasirodyti. Ji sparčiai išpopuliarėjo regionuose, kuriuose vyrauja karštas klimatas ir mažai vandens. Po apyvarpe kaupiasi smegma, smėlis. Jei vyras neapsiprausia, tuomet higienos trūkumas gali sukelti uždegimą ir nepakeliamus skausmus. Apipjaustymai atliekami net Australijoje ar labiausiai izoliuotose Afrikos gentyse.
Daug kur apipjaustymas yra neatsiejama berniuko virsmo vyru dalis. Pavyzdžiui, Filipinuose apipjaustomi ne kūdikiai, o maždaug 12 metų berniukai. Neapipjaustyti berniukai patiria patyčias ir didelį visuomenės spaudimą, todėl patys prašosi apipjaustomi. Tradiciniam apipjaustymui naudojamas medžio gabalas.
Dar visai neseniai JAV buvo apipjaustoma iki 90 proc. vyrų, nes manyta, kad tai būtina higienos priemonė. Tuo tarpu Europoje vyrų apipjaustymas dažniausiai atliekamas tik dėl medicininių priežasčių – siauros apyvarpės (fimozės), besikartojančių apyvarpės ir varpos galvutės uždegimų, kiek rečiau dėl priešlaikės ejakuliacijos.
Operacijos privalumai ir minusai
Apipjaustymas dažniausiai atliekamas estetikos ir higienos sumetimais. Tačiau jis taip pat sumažina sergamumą šlapimo takų infekcija, lytiškai plintančiomis ligomis bei ŽIV. Siekiant pažaboti ŽIV kai kuriuose Afrikos regionuose pradėta masinio vyrų apipjaustymo programa.
Taip pat apipjaustymas kardinaliai sumažina sergamumo varpos vėžiu riziką. Be to, apipjaustymas leidžia išvengti kitos labai nemalonios ir skausmingos komplikacijos – parafimozės. Erekcijos ar lytinių santykių metų varpos galvutė užstringa apyvarpės žiede ir dėl to sutrinka kraujotaka. Labai greitai apyvarpės žiedas paburksta ir prasideda audinių nekrozė. Tuomet būtinas kuo skubesnis chirurginis gydymas.
Dažniausiai apipjaustymas yra labai greita ir paprasta operacija. Užtenka vietinės nejautros.
Tačiau kaip ir kiekviena chirurginė intervencija taip ir apipjaustymas susijęs su operacinių ir pooperacinių komplikacijų rizika. Dažniausiai pasireiškiančios komplikacijos – kraujavimas, žaizdos infekcija, antrinė fimozė ir kitos. Dažnai vyrai skundžiasi, kad po apipjaustymo labai padidėja varpos galvutės jautrumas. Ją dirgina rūbai, apatiniai. Tačiau ilgainiui dėl nuolatinio dirginimo varpos galvutė epitelizuojasi, oda sustorėja ir nemalonūs jutimai išnyksta.