Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenimis, šiais metais sausį Lenkijoje buvo net 17 raudonukės atvejų, 1 atvejis registruotas ir Vokietijoje. O vasario mėnesį Vokietija, Latvija ir Lenkija pranešė net apie 29 raudonukės atvejus, tad iš viso 47 atvejai šiemet.
Lietuvoje šiemet patvirtintų raudonukės atvejų nebuvo užfiksuota. 2023 m. patvirtinti du raudonukės atvejai vaikams – abu vaikai buvo tokio amžiaus, kad vakcinacija pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi dar nepriklausė.
Kauno ligoninės vaikų intensyviosios terapijos ir vaikų ligų gydytojas Darius Varaškevičius sako, kad matant aplinkines šalis, raudonukė iš tiesų gali vėl būti nustatyta ir Lietuvoje.
„Mažėjant skiepijimo apimtims, tokių ligų gali būti vis daugiau, gali būti ir įvairūs protrūkiai. Be to, reikia nepamiršti, kad pas mus atvažiuoja vaikai ir suaugę iš Ukrainos, kur yra daug sergančių tymais“, – sakė D. Varaškevičius.
Po skiepų užsikrėsti galima, tačiau sergama nesunkiai
Kyla klausimas, kodėl užsikrėtė net paskiepytas vaikas? Pasak vaikų ligų gydytojo, vakcina nuo raudonukės, kaip ir daugelis kitų vakcinų, 100 proc. nuo ligos neapsaugo, tačiau tikrai apsaugo nuo sunkios ligos formos, o tai yra svarbiausia.
„Žinoma, atvejai, kai užsikrečiama net pasiskiepijus, yra reti. Raudonukės virusas plinta lašelių būdu per orą arba tiesiogiai.
Kas yra labai blogai su raudonuke, kad kol dar nėra jokių simptomų, sergantis žmogus gali užkrėsti kitus. Taip pat yra ir su vėjaraupiais – maždaug 2 paros iki jų atsiradimo žmogus jau užkrečia kitus, tymai užkrečiami jau prieš 3–4 paras iki simptomų, o raudonukė užkrečiama net visą savaitę iki bėrimų atsiradimo ir maždaug 4 dienos po bėrimų atsiradimo“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Raudonukė dažnai painiojama su tymais, taip pat gali būti supainiota su skarlatina, nes šios ligos turi labai panašų bėrimą. Jei įtariama bent viena iš šių ligų, imami imunologiniai tyrimai, siunčiami į laboratoriją, o sergantysis turėtų izoliuotis.
Prieš raudonukę nėra jokio specifinio gydymo, todėl vienintelis apsaugos būdas yra vakcinacija.
Svarbu, kaip su liga susitvarkys Lenkija
Gydytojo teigimu, yra nemaža tikimybė, kad raudonukė atkeliaus ir į Lietuvą.
„Gali būti, kad raudonukė atkeliaus ir į Lietuvą, viskas priklausys nuo to, kaip Lenkijos visuomenės sveikatos centras susitvarkys su tais atvejais, kiek sugebės izoliuoti. Jei raudonukė bus suvaldyta vietoje, ji neišplis, bet tikimybė yra labai didelė. Prasidėjus karui, kai pradėjo važiuoti žmonės iš Ukrainos, pradėjome „laukti“ tymų, tačiau kol kas didelių protrūkių neturime“, – sakė D. Varaškevičius.
Vaikų ligų gydytojas sako, kad kartais užtenka tik geros kibirkšties – jei liga paklius į tinkamą kolektyvą, kuriame mažiau skiepytų žmonių, protrūkis bus didesnis.
„Skiepytų vaikų vis mažėja – mūsų tauta labai mėgsta mokytis iš savo klaidų, ne iš kitų. Kai atsitinka mirties atvejis ar suserga artimi žmonės, tik tada susimąstome“, – kalbėjo pašnekovas.
Raudonukė kelia didelę riziką nėščiosioms, taip pat labai pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems lėtinių, onkologinių ligų.
„Problema dar ir ta, kad dažnai žmonės rimtai nevertina šių ligų ir neprisipažįsta, kad serga, bei su kažkuo kontaktavo, kaip ir koronaviruso laikais – tada infekcija pradėjo plisti labai greitai. Taip pat ir su raudonuke, tymais, kurie gali pradėti plisti labai greitai, nes infekcijos labai lakios“, – sakė D. Varaškevičius.
Ir tymai, ir raudonukė labiausiai plinta uždarose patalpose, vaikų atveju – darželiuose ir mokyklose. Neskiepytas ir sergantis vaikas darželyje užkrečia kitus neskiepytus, o grįžę namo užkrečia savo artimuosius.
Europoje jau fiksuojami mirties nuo tymų atvejai
Šiemet Lietuvoje patvirtinti jau 22 tymų atvejai, tai yra beveik 7 kartus daugiau lyginant su praėjusiais metais. Net 70 procentų visų susirgusiųjų yra nepaskiepyti arba jų skiepijimo būklė nežinoma. 40 procentų susirgusiųjų tymais buvo gydomi ligoninėse.
„Vienintelė prevencinė priemonė, apsauganti nuo tymų kiekvieną žmogų ir visą visuomenę, yra skiepai, kuriais vaikai pasaulyje skiepijami jau daugiau negu 60 m. Deja, Lietuvoje pastaruosius keletą metų paskiepijama nepakankamai vaikų – skiepų apimtys nesiekia 90 proc. Kad nekiltų tymų protrūkių grėsmė ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, rekomenduojama, kad būtų paskiepyta 95 proc.,“ – primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Tymų šiais metais daugiausiai registruota Rumunijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Pranešama ir apie mirties atvejus – Rumunijoje fiksuota 12 mirties atvejų, Airijoje – 1.
Raudonukės simptomai ir pavojus
Raudonukė – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei limfmazgių reakcija, rašoma NVSC puslapyje. Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
Raudonukės virusas yra RNR turintis virusas, priklausantis Togavirus šeimai.
Kokie yra raudonukės simptomai? Inkubacinis raudonukės periodas trunka 15–24 dienas. Vaikai ar suaugusieji ja perserga nesunkiai: 2–3 dienas karščiuoja, atsiranda bėrimas, kuris trunka nuo kelių valandų iki 2–3 dienų. Sergant raudonuke dažnai padidėja pakaušio limfmazgiai, tačiau tai nėra patikimas diagnostikos požymis. Ši liga labai pavojinga nėščiosioms, nes galimas vaisiaus apsigimimas, vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai sunkesni.
Grįžo ir kokliušas
„Delfi“ primena, kad neseniai apie vieną iš sugrįžusių ligų – kokliušą, kalbėjo Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė docentė daktarė Inga Ivaškevičienė.
Paklausta, kokia tai infekcija, daktarė I. Ivaškevičienė atsakė: „Kokliušo klinikinė išraiška labai skiriasi ir labai priklauso nuo susirgusio asmens amžiaus. Neskiepyti vaikai dažniausiai serga tuo tipiniu, klasikiniu kokliušu. Iš pradžių gali atsirasti nespecifiniai ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekciją primenantys simptomai, bet anksčiau ar vėliau prasideda kosulys – ne šiaip kosulys, o priepuolinis, kurį gali išprovokuoti bet kas: teigiamos emocijos, juokas, liūdesys, ašaros, fizinis krūvis, šiaip kažkoks susijaudinimas: įėjo kažkoks svetimas žmogus į patalpą, palatą ir gali išprovokuoti kosulio priepuolį. Kokliušui būdinga, kad vaikai ilgai kosti ir kosulio pabaigoje įkvepia aukšta gaida – tai vadinamoji repriza. Tai labai būdinga kokliušui. Jeigu išgirdote tokį kosulį, kaip mano apibūdintas, labai didelė tikimybė, kad tai gali būti kokliušas. Aišku, reikia kad jį diagnozuotų specialistas“.
Didesnį nerimą medikams kelia augantis sergančiųjų kokliušu skaičius.
„Kokliušo ligoninėje nematėme daug metų, arba tai būdavo tik pavieniai atvejai, o dabar dar tik praėjo pirmi keli šių metų mėnesiai, bet jau matome ne vieną atvejį. Kas ypatingai kelia nerimą, yra labai sunkus kokliušu sergantis pacientas Intensyvios terapijos skyriuje. Būklė yra ypatingai sunki“, – balandžio viduryje sakė daktarė I. Ivaškevičienė.